SVEIKATA SAVO JĖGOMIS
Sveikata ir kitos problemosDienos aktualijosTema diskusijaiTeisingo maitinimosi problemosRaktas į džiaugsmingą gyvenimąDr. R. Follio metodasAr mokate gerti vandenįJūsų organizmas neserga - jis ištroškęsOzonas ir vanduoDAR LABAI SVARBI INFORMACIJA APIE VANDENĮDesiderataGyvenimo filosofijaAJURVEDA-pagal ajurvedą žarnyno toksinai ir kaip jų išvengtiNORBEKOVASSU DŽOK stebuklasTiesus stuburasNatūralus šilkasKosmosas ir sveikataNuoširdūs patarimai, kaip padėti mirštančiamApie maneIšsilavinimasParduotuvė
Viena iš nuomonių apie klimatą
Biologinis paros laikrodis
Viena iš nuomonių apie klimatą

ROMUALDAS ZUBINAS

 

 KLIMATO  KAITA

 

    Mūsų laikais apie Žemę, įvairiausiomis orbitomis, sukasi netoli tūkstantis dirbtinių palydovų. Visi jie akylai stebi tai, kas vyksta Žemėje. Tačiau ar tikrai jie mato tai, ką reiktų matyti? Ar visus Žemėje vykstančius fizinius procesus jie mato? Deja, jie mato tiktai tai, ką nori žinoti ir matyti  žmogus - jų gamintojas ir jų programuotojas. Ar gali būti žmogaus kūrinys tobulesnis už patį žmogų? Suprantama, kad negali! Beje, gamtoje vykstančius fizinius procesus žmonės, mūsų laikais, pradėjo stebėti tiktai prieš 180 metų!? Tuo tarpu mūsų protėviai, kad ir šumerai, tai darė beveik 500 000 metų! Tad visiškai natūralu, kad mūsų protėviai, apie tai, kas vyko Žemėje ir Danguje, buvo sukaupę didžiulį bagažą žinių. Šios  žinios, mūsų laikais, yra sukauptos įvairiausių kultūrų šaltiniuose, tame tarpe ir Šventuose raštuose, mituose, legendose. Deja, jos yra užkoduotos taip, kad be seniausios Žemėje LIETUVIŲ  KALBOS pagalbos, įminti jų tiesiog nėra galimybių. Būtent todėl ir mūsų laikais šie šaltiniai yra vadinami tiktai mitais, legendomis ir pasakomis. Būtent todėl ir mūsų laikų mokslininkai, tame tarpe ir Lietuvoje, niekaip negali patikėti, kad Lietuvių kalba,anot baltų filosofo E.Kanto: "Turi raktą, kuris išsprendžia ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis". Tad paimkime "į rankas" bent jau tą raktą, kurį mums duoda istorijos tėvas Herodotas: " Šitiek papasakojo  egiptiečiai ir jų šventikai. Jie nurodė, kad .. . per 11 340 metų ... saulė keturis kartus patekėjo neįprastoje vietoje: du kartus patekėjo ten, kur paprastai leidžiasi, ir du kartus nusileidusi ten, kur pateka.". 

    Beje, lietuvių kalbos dėka "atrakinus" per 300 seniausiųjų kultūrų šaltinių, buvo atrastas Trečiasis Žemės ašies fizinis judėjimas, kuris puikiai paaiškina tai, ką tolimoje praeityje jau žinojo egiptiečiai. Pasirodo, kad: "Žemė ne tiktai sukasi apie savo ašį ir orbita skrieja apie Saulę, bet ir pastoviai verčiasi per savo ašigalius!" Laike 6000 metų įvyksta pilna Žemės ašigalių kaita! Tuo pat metu įvyksta ir pasaulio kraštų kaita. Paskutinį kartą Žemės pusrutuliai  vietomis susikeitė Erų sandūroje! 

   Prieš 2000 metų  Žemės šiaurinis ašigalis buvo visiškai nusigręžęs nuo Saulės, o pietinis - atsigręžęs į Saulę! Tuo metu Šiauriniame Žemės ašigalyje, nuo 500-jų  m.pr.m.e. iki 500-jų mūsų eros metų, buvo Žiema ir Naktis, pietiniame  tiek pat laiko - Diena ir Vasara! 

    Plokštuma, kurioje Žemė verčiasi per ašigalius yra vadinama Inversijos (lot.- kaitos) plokštuma.  

    Beje, dabar jau žinoma ir tai, kad Žemės ašis, laike vienerių metų, Inversijos plokštumoje, laikrodžio rodyklės kryptimi (mūsų Žemės pusrutulyje) , pakrypsta per 006 radialinio laipsnio. Tad nesunku nustatyti, kad šio tūkstantmečio pabaigoje  Žemės orbitos plokštuma taps lygiagreti Ekliptikos plokštumai. Tuo pat metu mūsų šiaurinis Žemės ašigalis beveik įsmigs į Saulę, pietinis - nusigręš nuo Saulės. 

    Suprantama, jog mūsų Žemės ašigaliui krypstant Saulės link, Žemės šiauriniame pusrutulyje klimatas šįla . Tuo pat metu- pietiniame klimatas šala!  Tad temperatūros skirtumas tarp Žemės pusrutulių, su kiekvienais metais, didėja. Didėja temperatūros skirtumas ir tarp vandens bei oro masių. Didėja  oro bei vandens srovių masių greičiai.Šis geofizinis procesas Žemėje su kiekvienais metais intensyvės. Didės ir vėjo bei uraganų intensyvumas. 

    Beje, šiuos geofizinius procesus privalo pažinti ir tie, kurie turi "kontaktą" su šiauriniais kalnų šlaitais. Juo labiau - tie, kurie juose gyvena. Šioje vietoje reikia prisiminti visiškai neseniai įvykusią Tbilisio katastrofą. Būtina žinoti, kad drauge su šiauriniu Žemės ašigaliu į Saulę  pastoviai gręžiasi ir šiauriniai kalnų šlaitai.  O tai reiškia, kad juose, su kiekvienais metais, ir net su kiekviena diena, vis intensyvėja sniegynų bei ledynų  tirpsmas.

    Tad artėja  nuošliaužų ir sielių metas. Beje, apie tai mums praneša ir Senasis Testamentas ("Pr  4-1). epe "Adomas ir Jieva, jų sūnūs Abelis (aviganis) ir Kainas (žemdirbys)". Kaip žinome iš mūsų protėvių šaltinių, aviganiai simbolizuoja sielius nuo kalnų, žemdirbiai - mikro tvaną. Anot šio šaltinio, šis geofizinis procesas  prasidės jau nuo  2344 - jų metų.  

  O dabar, gerbiamieji, bent šiek tiek susipažinkime su Trečiuoju Žemės ašies fiziniu judėjimu. Pridedu Inversijos plokštumos schemą, kurioje vyksta Žemės ašigalių kaita. (Beje visa tai, su vyksmo technologinėmis schemomis bei grafikais, yra paskelbta knygose "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį","Pažadinta praeitis", "Praregėjimas" ir "Praeitis ir Ateitis"). 

    Schema suskirstyta į sektorius, kuriuos Žemės ašiagaliai įveikia laike 6000 metų! Žemės šiaurinis ašigalis, versdamasis, laikrodžio rodyklės kryptimi, per ašigalius, eilės tvarka,  įveikia- Žiemos, Saulėtekio, Pavasario, Saulėkaitros,Ugnies (Agnio), Saulėgesio, Rudens ir Saulėlydžio.(Saulė visada randasi dešinėje schemos pusėje). Keturiuose sektoriuose  Žemės ašigalis užtrunka 1000, keturiuose- 500 metų. Sektorių pavadinimai atitinka klimatą, kuris vieną ar kitą Žemės pusrutulį laukia. Ši schema randasi  Indijos vėliavoje ir  vadinasi KALAČAKRA - spiralė. O tai reiškia, kad visa tai kas vyksta Žemėje - vyksta spirale ir  periodiškai kartojasi!.   

     

                              Proistorikas  geofizikas       inž. Romualdas  Zubinas      

 

 

 
                       VIENA  IŠ NUOMONIŲ APIE KLIMATĄ
       pagal Folkerį Faustą
 
 
   Kad oras keičiasi dažnai, kiekvienas jaučia savo kailiu.Metų laikai trunka keletą mėnesių, o klimatas susiformuoja ilgam. Nuo jo priklauso kraštovaizdis, augalija, gyvūnija, žmonija ir jų kultūra. Kažkada ledynai dengė Europą, o šiandieninės dykumos buvo žemės rojus. Kartais klimatas pasikeisdavo staiga, t.y. per šimtmetį, kartais labai lėtai – per tūkstantmečius.
   Klimatą lemia jūros artumas. Kuo arčiau jūros, tuo švelnesnės žiemos ir nekarštos vasaros. Kontinento gilumoje vyrauja ryškūs temperatūros svyravimai. Svarbūs faktoriai yra vėjas ir krituliai bei regiono lygis virš jūros.
   Net staigūs klimato pasikeitimai trunka šimtus metų. Tad neverta net kalbėti apie klimato pokyčių įtaką. Nei su ledynmečiu, nei su sausra nieko bendro neturi mūsų norų ir sukauptos patirties neatitinkančios oro sąlygos. Tokiu klimato pasikeitimu tik komerciniais sumetimais piktnaudžiauja masinės informacijos priemonės.
   Vis dėlto ryškių padarinių gali sukelti ir „trumpi“ klimato svyravimai. Pirmiausia meterologijos, po to ekonomikos, politikos ir net militarizmo aspektu. Istorija turi pavyzdžių: net 1◦ C sumažėjus vidutinei aplinkos temperatūrai, būtų rimtų padarinių:
Tikriausiai zonos, kuriose vyrauja drėgnas vakarų vėjas, pasislinktų į pietus, Šiaurėje oras būtų sausesnis ir šaltesnis. Derlingiausios Kanados ir Kazachstano sritys prarastų pasaulio grūdų aruodų funkcijas.
   Vidurio Europoje, kai vidutinė metinė oro temperatūra yra 12◦C, IŠ VIENO HEKTARO pasėlių ploto pamaitinami 3 žmonės. Temperatūrai nukritus vienu laipsniu sočiai pavalgytų tik 2 žmonės. Kinijoje vietoj 7 tik 4 gautų minimalų ryžių kiekį.
   Tūkstantmečius trukusioje žemės istorijoje klimato kaita yra beveik natūralus dalykas. Šiuolaikinis mokslas gali pasiremti netiesioginais klimato įrodymais – glaciologija: ledo ir uolų gręžiniais, medžių ir lėtai augančių kerpių tyrimais, žiedadulkių analize ir kt. Taip galima atkurti aiškų, nors ir paprastą , Vidurio ir Vakarų Europos klimato modelį.
   Ankstyvasis apledėjimas pradėjo trauktis prieš 12 000 metų ir tik po 2000 metų Žemė įgavo šiandieninį veidą. Radikaliai pasikeitus klimato struktūrai, daugelis regionų tapo sausesni ir žemės ūkis išplito nuo Vidurio Europos rytinės dalies iki Vakarų ir Šiaurės Europos. Apie 5000 m.pr.m.e. Europoje buvo 2 – 3 ◦ C šilčiau negu mūsų amžiaus dešimtmečiais. Arkties vandenyno ledynai ištirpo visiškai. Pakilo jūros lygis. Per šį pirmąjį „klimato optimumą“ lijo ten, kur šiandien plyti Sachara. Po to temperatūra nepaliaujamai krito. Prasidėjo pirmieji šaltieji perijodai. Šveicarijos ir Amerikos ledynai vėl pajudėjo. Apie 4000 – 3000 m.pr.m.e. Mesopotamijoje kilo prekybos miestai. Po 3000 m.pr.m.e. Šiaurės Europos vakarinėje dalyje vėl atšilo. Tada atėjo vėl kitas ilgesnis šaltasis periodas, trukęs nuo 1300 iki 500 m.pr.m.e. vienos kultūros žlugo, kilo kitos. Prasidėjo didysis tautų kraustymasis. Apie 500 m.pr.m.e. vėl atšilo. Šis šiltasis periodas tęsėsi iki XII a. su 200 metų atšalimo pertūkiu nuo 700 iki 900 mūsų eros metų. Nuo to laiko klimatas nuolat kinta ir trumpaisiais laiko intervalais. Taigi – ledynmetis neprasideda po kiekvieno blogo oro periodo.
   Mūsų šimtmečio mokslo, technikos pažangos padariniai kėlė tam tikrų gyventojų sluoksnių susirūpinimą, nes, jų manymu pažanga per brangiai kainuoja. Paaiškėjo, kad dauguma būgštavimų nerealūs. Pašėlęs XX a. pirmos pusės industrializavimas nepražudė Žemės, o lėmė šiltesnį klimatą.
   Nemaloniai nuteikia daugybė neišspręstų klausimų, kuriuos tenka spręsti šiuolaikinei pasaulio visuomenei, apie kuriuos kasdieną skaitome spaudoje...