SVEIKATA SAVO JĖGOMIS
Sveikata ir kitos problemosDienos aktualijosTema diskusijaiTeisingo maitinimosi problemosRaktas į džiaugsmingą gyvenimąDr. R. Follio metodasAr mokate gerti vandenįJūsų organizmas neserga - jis ištroškęsOzonas ir vanduoDAR LABAI SVARBI INFORMACIJA APIE VANDENĮDesiderataGyvenimo filosofijaAJURVEDA-pagal ajurvedą žarnyno toksinai ir kaip jų išvengtiNORBEKOVASSU DŽOK stebuklasTiesus stuburasNatūralus šilkasKosmosas ir sveikataNuoširdūs patarimai, kaip padėti mirštančiamApie maneIšsilavinimasParduotuvė
Nuoširdūs patarimai
Pagalba
Nuoširdūs patarimai
Dvasinė pagalba
Pagalba po mirties

 

http://www.youtube.com/watch?v=Knve6UExruI

                         NUOŠIRDŪS PATARIMAI
 
   Vienai N moteriai artinosi mirtis nuo krūties vėžio.Ją kasdien lankė duktė, atrodė, kad jos maloniai bendravo. Tačiau jai išėjus moteris viena sėdėdavo ir verkdavo…Po kurio laiko paaiškėjo, kad duktė nesugebėjo suprasti, kad mirtis neišvengiama ir visą laiką ragino motiną “galvoti pozityviai”.Taigi, moteris neturėjo nei vieno žmogaus su kuriuo būtų galėjusi nuoširdžiai pasikalbėti apie tai, kas neišvengiamai jos laukė. Ji buvo palikta viena su savo sielvartu ir baime.
   Vienas svarbiausių dalykų gyvenime – širdingi santykiai su žmonėmis, ir pirmučiausia jie svarbūs mirštančiam žmogui. Mirštantys žmonės dažnai neišsako savo norų ir minčių, tad šalia esantys nežino, ką kalbėti ir daryti. Būna nelengva suprasti, ką mirštantieji nori pasakyti ar net ką slepia.
   Švelniai paskatinkite mirštantį žmogų kuo laisviau reikšti savo mintis nuogąstavimus ir jausmus…Tad Jūs turite leisti mirštančiam žmogui visiškai laisvai išsakyti viską, ką tik jis nori. Elkitės natūraliai, būkite savimi, juk dažniausiai tokioje situacijoje atsiduriame , kai miršta artimas ar mylimas žmogus.
   Kai mirštantysis pagaliau ima atskleisti savo slapčiausius jausmus, nepertraukinėkite, neneikite jo žodžių, nes mirštantis žmogus yra ypač pažeidžiamas, taigi, Jums reikia pasitelkti visą savo jautrumą, širdies šilumą bei meilę, kad padėtumėte jam atsiverti. Mokykitės klausyti ir girdėti tylomis. Būkite kuo labiau atsipalaidavęs, ramūs, šalia mirštančiojo sėdėkite taip, lyg nieko nebūtų svarbiau ir maloniau.
   Mirštantis žmogus gali pratrūki pykčiu ar kitomis neigiamomis emocijomis – nepriimkite tai asmeniškai, neleiskite, kad pablogėtų Jūsų santykiai su mirštančiuoju.
   Kartais Jums gali kilti noras pamokslauti ar įpiršti savo tikėjimo dogmas, visiškai atsisakykite šito noro…Atminkite, jog Jūsų užduotis – padėti jam rasti jėgų, stiprybės šiuo sudėtigu jo gyvenimo momentu…Taip pat Jūs nesikrimskite, jei paaiškėja, kad Jūsų pagalba labai menka ir mirštamtysis į ją nereaguoja. Mirštantysis net komos būsenoje gali girdėti ir jausti, kas vyksta aplinkoje, kurioje jis randasi.
   Mirštančiam žmogui labiausiai reikia besąlygiškos meilės be jokių lūkesčių.
   Yra pastebėta, kad sunkūs ligoniai nori būti liečiami, trokšta, kad su jais būtų elgiamasi, kaip su sveikais žmonėmis. Sunkios ligos kamuojamam žmogui galima suteikti daug paguodos paprasčiausiai liečiant jo rankas, žvelgiant jam į akis, svelniai masažuojant…Kūnas turi savą meilės kalbą, tad be būkšavimų ja kalbėkite ir tikrai suteiksite mirštančiajam ramybės bei paguodos. Dažnai mes pamirštame, kad mirštantieji praranda visą savo pasaulį: namus, darbus, artimuosius, savo kūną – jie netenka visko.
   Viena slaugytoja, kuri žinojo, kad žmogus greitai mirs, paklausė jo, ko jis labiausiai norėtų iš savo slaugytojų…Jis atsakė “Norėčiau kad kas nors bent pasistenktų mane suprasti.” Kito žmogaus ištikrųjų suprasti neįmanoma, vis dėlto niekada nepamirškite, jog jis laukė ne supratimo, o tik norėjo, kad kas nors bent pasistengtų…
   Taip, pasistengti labiai svarbu. Ir pritarti mirštančiam žmogui, kad visi jo jausmai, nusivylimas ir pyktis yra normalūs. Mirštant pabunda daugybė anksčiau slopintų emocijų: liūdesys, kaltės jausmas, ar net pavydas tiems, kurie sveiki…Būkite su juo, kai jį užplūsta skausmo ir širdgėlos bangos. Laikas ir kantrus supratimas pamažu nuramins emocijas, ir mirštantysis grįš į tą giedrumo, ramybės bei sveiko proto būseną.
   Nesistenkite būti pernelyg išmintingi, neieškokite gilių žodžių. Tiesiog būkite su mirštančiuoju, dalyvaukite vyksme iš visos širdies…Ir jeigu nežinote ką daryti, tiesiog paklauskite mirštančiojo ir paprašykite jo pagalbos.
   Giliasniame dvasiniame lygmenyje, nepaprastai naudinga visada priminti, kad mes visi Dievo kūriniai, Dievo vaikai.
   Dažnai kyla klausimas: ar reikia pasakyti sunkiam ligoniui, jog jis miršta? Teisinga būtų pasakyti tiesą. Dažnai žmonės patys instinktyviai jaučia, kad mirs, bet laukia savo gydytojo ar artimųjų patvirtinimo. Toks neatvirumas mirštantįjį verčia jaustis izoliuotam ir kelia jam dar didesnį nerimą. Mirštantysis nori pasirengti mirčiai: užbaigdamas gyvenimą turi sutvarkyti savo palikimo reikalus, pasirūpinti, kad būtų išspręsta daugelis būtinų reikalų ir pasirūpinta tais, kurie lieka gyventi be jo.
   Labai svarbu kuo anksčiau žmonėms pranešti apie artėjančią mirtį ir koks didžiulis privalumas yra tvirtai priimti praradimo skausmą, susitaikyti pagal galimybes su tuo.
   Kartais žmones klausia, kaip pasakyti vaikui apie giminaičio mirtį? Patariama sakyti teisybę, patariama kuo daugiau jam leisti dalyvauti mirštančio žmogaus gyvenime ir labai jautriai paaiškinti jam ( pagal amžių) apie mirties neišvengiamumą, o po giminaičio mirties apsupkite vaiką rūpesčiu ir meile.
   Medikai: gydytojai ir slaugytojos turėtų būti atsakingi už tai, kad mirštantiems žmonėms būtų leista mirti ramiai ir šviesiai. Kai žmogus yra labai arti mirties, ligoninės personalo reikėtų paprašyti dažnai jo netrukdyti ir liautis ėmus analizės. Jei galite, susitarkite su gydytoju, kad jis pasakytų, kai nebebus vilties žmogui pasveikti, o tada paprašykite atjungti monitorius bei perkelti mirštantįjį, jei jis to nori, į atskirą kambarį. Įsitikinkite, jog personalas žino ir gerbia mirštančio žmogaus norus, ypač jo nenorą būti gaivinamam, nes mirties akimirka nepaprastai svarbu, kad žmogaus dvasia būtų kuo ramesnė.
   Daugumą žmonių miršta nesąmoningi, tačiau komos būsenoje mirštantis žmogus gali daug geriau suvokti aplinką, nei mes manome, todėl sąmoningas, budrus ir meilės kupinas rūpestis turi tęstis iki pat paskutinių jo gyvenimo akimirkų.
   Nėra dosnesnės dovanos už pagalbą žmogui laimingai mirti...