SVEIKATA SAVO JĖGOMIS
Sveikata ir kitos problemosDienos aktualijosTema diskusijaiTeisingo maitinimosi problemosRaktas į džiaugsmingą gyvenimąDr. R. Follio metodasAr mokate gerti vandenįJūsų organizmas neserga - jis ištroškęsOzonas ir vanduoDAR LABAI SVARBI INFORMACIJA APIE VANDENĮDesiderataGyvenimo filosofijaAJURVEDA-pagal ajurvedą žarnyno toksinai ir kaip jų išvengtiNORBEKOVASSU DŽOK stebuklasTiesus stuburasNatūralus šilkasKosmosas ir sveikataNuoširdūs patarimai, kaip padėti mirštančiamApie maneIšsilavinimasParduotuvė
AJURVEDA-pagal ajurvedą žarnyno toksinai ir kaip jų išvengti

AJURVEDA - TAI GYVENIMO BŪDAS... ŽMONĖMS SKIRTA NATŪRALAUS GYVENIMO INSTRUKCIJA...ruošiama...(literatūros sąrašas "Išsilavinime")

ŽARNYNO TOKSINAI IR KAIP JŲ IŠVENGTI

             doc.dr. Aleta CHOMIČENKIENĖ
Kas yra priešingas polius žmogaus smegenims? Iš dvasinės pusės galėtume pasakyti, kad širdis. Bet medikai pasakytų, kad žarnynas.
Prancūzai sako, kad grožis ir sveikata prasideda žarnyne (plg. rus. живот). Bet ten pat prasideda senatvė ir ligos. Kiekvienas žmogus turi 6 m plonosios žarnos ir 2 metrus storosios. Žarnyno užimamas plotas prilygtų pusei futbolo aikštės.
Su žarnynu yra susijęs ir skrandis, kurio energetinis centras – saulės rezginys. Tai vegetatyvinės nervų sistemos „smegenys“, sudarančios priešingą polių nugaros smegenims, valdomoms galvos smegenų.
Pagal Ajurvedą plonasis žarnynas yra pita došos karalystė. Čia baltymai išskaidomi į amino rūgštis, riebalai į sočiąsias riebalines rūgštis, o angliavandeniai į gliukozę. Per kraują iš čia jie patenka į kepenis. Plonajame žarnyne yra specialios ląstelės, kurios išskiria medžiagas, reguliuojančias hormonų ir fermentų aktyvumą.
Storasis žarnynas yra vata došos karalystė. Jo gleivinėje daug receptorių, kurių dirginimas balastinėmis medžiagomis, aktyvizuoja smegenų centrus.
Storąjį žarnyną sudaro apendiksas, akloji žarna, gaubtinė žarna ir tiesioji žarna. Gaubtinė žarna sudaryta iš trijų dalelių: kylančios, skersinės ir nusileidžiančios. Ji kyla vertikaliai aukštyn dešinėje pilvo pusėje, po to lenkiasi ir keliauja kairėn. O kairėje pilvo pusėje vėl lenkiasi ir leidžiasi žemyn. Apačioje žarna daro posūkį, panašų į graikišką sigmos raidę (ta vieta vadinama riestine žarna), siaurėja ir baigiasi tiesiąją žarna, vedančia prie išangės, per kurią ir pašalina visos nereikalingos atliekos.
         Tiesioji žarna skirta fekalinių masių sukaupimui ir šalinimui. Ji turi du vožtuvus (sfinkterius): viršutinį, kur riestinė žarna pereina į tiesiąją, ir apatinį. Apatinis – pats stipriausias, nes sudarytas iš vidinės ir išorinės dalies. Kai fekalinės masės iš storosios žarnos pereina į tiesiąją žarną, viršutinis sfinkteris užsidaro. Joms pasišalinus iš tiesios žarnos, užsidaro ir apatinis sfinkteris, t.y. tiesioji žarna visuomet turi būti tuščia, švari. Dažnai užkietėjant viduriams, viršutinis sfinkteris nusilpsta ir fekalinės masės užsiguli tiesiosios žarnos viršutinėje dalyje (ampulėje), tiesiogiai veikdamos šalia esančius organus.
         Gaubtinės žarnos ilgis apie 1,5 metro, tiesiosios – 15-20 cm. Bendras storojo žarnyno ilgis – apie 2 m. įvairių storojo žarnyno vietų spindis skirtingas: aklosios ir kylančios žarnos – 7-8 cm, o riestinės žarnos tik 3-4 cm.
         Aklosios žarnos gale yra kirmėlinė atauga – apendiksas, kurio ilgis nuo 3 iki 9 cm.
         Apendiksą turi tik žolėdės būtybės. Storoji žarna skirta augalinės ląstelienos virškinimui, todėl storojo žarnyno peristaltika sulėtinta. Jei maisto masė plonąjį žarnyną (5-7 m.) pereina per 4-5 valandas, tai storąjį (2 m) – per 12-18 valandų. Per šį laiką storosios žarnos mikrofloras – įvairios žarnyno bakterijos, kurių yra iki 400 rūšių iš augalinės ląstelienos sintezuoja eilę svarbiausių vitaminų, amino rūgščių, enzimų, hormonų ir kt. maistinių medžiagų.
Apendikso gleivinė turtinga linfoidinių audiniu ir yra savotiška „žarnyno tonzilė“, kuri sulaiko ir sunaikina patogeninius mikroorganizmus, todėl dažnai joje kyla uždegimas. Tokius atvejus gydtojai rekomenduoja apendiksą išoperuoti. Bet būtina žinoti, jog, pašalinus limfinį barjerą, mikrobai gali daugintis ir išplisti į kitas žarnyno bei pilvo ertmės sritis. Tai dažnai užfiksuojama po apendikso išoperavimo. Todėl apendiksą reikėtų šalinti tik kraštutiniu atveju, kai išsivysto pilvo ertmės dangalų uždegimas. Tuomet operacija atliekama nedelsiant. Apendiksas yra hormoninė liauka, produkuojanti fermentą, reguliuojantį storojo žarnyno peristaltiką. Pašalinus apendiksą, storojo žarnyno peristalika dar labiau sulėtėja, fekalinės masės juda dar lėčiau, dėl to prasideda puvimo procesas, atsiranda patogeninių mikroorganizmų.

                     Storojo žarnyno funkcijos:
Virškinimo funkcija: augalinės ląstelienos virškinimui storoji žarna išskiria virškinimo sutis su nedideliu kiekiu fermentų.
         Įsiurbiamoji funkcija: iš storojo žarnyno įsiurbiama gliukozė, amino rūgštys, vitaminai, hormonai, kuriuos gamina žarnyno bakterijos; taip pat iki 95 % vandens ir elektrolitų (druskų tirpalų) bei vertingų mikrolementų.
                   Kasdien iš plonojo žarnyno į storąjį patenka apie 2 kg maistokošelės (chimuso); po įsiurbimo lieka 200-300 g fekalijų, kurios keliauja į tiesiąją žarną.
         Energinė funkcija: lėtai skaidant ląstelieną, išsiskiria didžiulis kiekis energijos ir šilumos; storasis žarnynas kaip šildymo bakterija juosia visą pilvo ertmę ir šildo joje esančius organus bei saugo juos nuo atšalimo.
         Išskyrimo (evakuacinė) funkcija: storajame žarnyne kaupiamos ir laikomos fekalijos, kol pasišalina iš organizmo. Nors storuoju žarnynu fekalijos juda lėtai, jos niekur neturi užsilaikyti.
Kaip jau minėjau, maisto masė storąjį žarnyną pereina per 12-18 val. Taigi, jei žmogus nepasituština per 24-32 val., tai jau galima laikyti vidurių užketėjimu. Viena iš dažniausių vidurių užkietėjimo priežasčių yra ta, kad valgome labai kaloringą maistą. Įprotis alkį malšinti sumuštiniu su kava ar arbata yra kenksmingas ir priveda prie to, jog nesusiformuoja reikiamas išmatų kiekis, o tuomet nesuveikia tuštinimosi refleksas. Todėl keletą dienų nebūna defekacijos, tai – tikriausiais vidurių užkietėjimas! Dauguma žmonių, net ir reguliariai tuštindamiesi, kenčia nuo paslėptos vidurių užkeitėjimo formos.
         Bet koks valgis, neteisingai maitinantis, praeidamas storąjį žarnyną, ant jo sienelių palieka ekskrementų plėvelę – „nuosėdas“. Šios nuosėdos kaupiasi storosios žarnos raukšlėse – „kišenėse“ ir, laikui bėgant, dėl dehidratacijos, iš jų susidaro ekskrementiniai akmenys.
Dėl nesubalansuotos mitybos, netinkamų produktų, chroniško streso, sėdimo darbo sutrinka virškinimo ugnis,reguliuojanti fermentų išsiskyrimą, peristaltiką ir skrandžio-žarnyno sfinkterių darbą.
Virškinimas, āma ir liga, jų tarpusavio ryšys.
Šešios ligos stadijos ajurvedoje.
Septynios organizmo apsivalymo sistemos
Kiekvieno žmogaus organizmas turi septynias sistemas apsivalyti nuo gleivių, dervingų medžiagų ir kitokių organizmą ardančių „nešvarumų“:
  1. Storąją žarną;
  2. Kepenis;
  3. Inkstus;
  4. Riebalinį audinį;
  5. Raumenis ir sausgysles;
  6. Nosį, ausis ir akis;
  7. Plaučius ir odą.
Jeigu kuri nors iš šių sistemų neatlieka savo funkcijos, tai į pagalba ateina kitos. Pavyzdžiui, jei storoji žarna ir kepenys nebepajėgia atlikti valomosios funkcijos, tai įsijungia valymo per nosį, akis, odą ir plaučius sistema. Tuomet odą išberia, atsiranda egzemų ar kitokių alerginių reiškinių, pradedama sloguoti, šlapiuoja akys. Galima nuo slogos gydytis nosies lašais, dėtis ant akių pavilgus, tepti odą įvairiais tepalais, tačiau visomis tokiomis priemonėmis kovosime vien tik su padariniais. Tokia kova bus ilga, varginanti, brangi, o rezultatai menki.
Pabandykime pasekti, kaip veikia daugumos žmonių apsivalymo sistemos.
  • Storoji žarna taip užteršta, kad nebeaišku, ko daugiau patenka į kraują – nešvarumų ar maistingųjų medžiagų.
  • Kepenys ir tulžies pūslė yra taip „prigrūsta“ akmenų, cholesterolio apnašų, žalios pajuodavusios tulžies, kad nebeįmanoma kalbėti apie jokį kraujo išvalymą nuo nuodijančių medžiagų.
  • Inkstai nebegali atlikti savo paskirties, kadangi „prifarširuoti“ akmenų ir smėlio.
  • Sąnariai ir kaulai padengti tokiu druskų sluoksniu, kad judinant kaklą, rankas ar kelius kyla skausmai.Kartais būna, jog vos pasukus galvą pasigirsta traškesiai.
Ar taip užterštas organizmas gali būti sveikas? 
Septyni organizmo užterštumo laipsniai
Organizmo sugebėjimą apsivalyti galime įvardinti kaip septynis jo užterštumo laipsnius.
  1. Pirmas organizmo užterštumo laipsnis – iš pažiūros sveikas žmogus nuolat jaučiasi išvargęs.
  2. Antras organizmo užterštumo laipsnis – nuolat kankina nuovargis, užeina galvos skausmai, migrena, ir pradeda mausti viso kūno kaulus.
  3. Trečias organizmo užterštumo laipsnis – kamuoja įvairios alergijos.
  4. Ketvirtas organizmo užterštumo laipsnis – atsiranda cistų, kitokių auglių, akmenų, didėja antsvoris.
  5. Penktas organizmo užterštumo laipsnis – visaus organų, kaulų ir sąnarių deformacijos.
  6. Šeštas organizmo užterštumo laipsnis – organinės kilmės nervų sistemos ligos.
  7. Septintas organizmo užterštumo laipsnis – dėl ląstelių ir organų irimo prasideda navikinės ligos.
Iš pateiktų požymių galite nesunkiai nustatyti savo organizmo užterštumo lygį. Jeigu Jūs pastebėjote antrojo ar trečiojo laipsnio užterštumo požymius, negaiškite, pradėkite viso organizmo apvalymo kursą, nes kitaip gali būti per vėlu..
            Gyvas ir negyvas maistas.
Mėnulio fazės ir valymasis.
Disbakteriozė.
Jeigu virškinimo ugnis nėra tokia stipri, kad galėtų visiškai suvirškinti maistą, arba jai tenka apdoroti sunkiai perdirbamą maistą, kaip toksiškas šalutinis produktas susidaro āma. Āma – tai medžiaga, atsirandanti iš bet kokios rūšies nesuvirškinto maisto. Āma gali susidaryti dėl keletos priežasčių:
a) jei virškinimo ugnies veikla pernelyg silpna, suvalgytas maistas ne visiškai suvirškinamas ir tikra jo dalis lieka virsta āma;
b) kai patiriami stresai, be saiko sėdima ar dirbamas įtemptas protinis darbas;
c) neteisinga mityba: net jeigu virškinimo jėga ir veikla yra normali, ji nesugeba pilnai suvirškinti maisto, kai jo kiekis per didelis. Tokiu atveju susidariusi āma nusėda tose organuose bei sistemose, kurių atsparumas silpniausias. Āma sankaupos blokuoja energetinius kanalus, išbalansuoja došas, skatindamos įvairias ligas.
Dėl to žarnyne kaupiasi toksinai, kurie yra sunkūs ir lipnūs. Āma padengia žarnyno plaukelius ir vingius, trukdo virškinimui, amino rūgščių, gliukozės mikroelementų ir vitaminų įsisavinimui, provokuoja nuolatinę endotoksikaciją, pasireiškiančią silpnumu, nuovargiu, dirglumu.
Ilgainiui pradedamas viso organizmo užteršimas, žmogus valgo vis daugiau, norėdamas aprūpinti organizmą reikiamomis medžiagomis, žarnynas pučiasi, didėja, jo sienelės pasidengia smalos konsistencijos mase, kuri palaipsniui cementuojasi. Žarnynas yra priverstas plėstis, kad galėtų tinkamai aprūpinti organizmą maisto medžiagomis; jo sienelėse formuojasi “kišenėlės“, kuriuose susidaro sąlygos kauptis mikrobams, virusams, ligų židiniams, grybeliui, gali atsirasti disbakteriozė, vidurių užkietėjimas. Nesuskaidyti baltymai tiesiojoje žarnoje sudaro sąlygas kauptis nuodingoms dujoms. Išsiplėtęs žarnynas spaudžia vidaus organus: skrandis ištįsta ir nusileidžia žemyn, sutrinka jo sekretų reguliacijos funkcija, atsiranda sąlygos opaligei atsiverti. Kepenys plečiasi, nes yra priversti išskirti daugiau tulžies, kad nukenksmintų nuodingas medžiagas. Nuodingos medžiagos iš žarnyno patenka į kraują, limfą, kaupiasi kraujo induose, kapiliaruose, sąnariuose. Apatinė storojo žarnyno dalis spaudžia lyties organus, dėl to pasikeičia kiaušidžių ir gimdos padėtis, ten patenka infekcija. Užsistovėjęs veninis kraujas tampa hemorojaus, venų išsiplėtimo priežastimi.
Āma gamybą skatina daugelis dažniausiai mūsų dienomis vartojamų maisto produktų. Tai greitasis maistas, supakuotas ir chemiškai apdorotas maistas, kepti patiekalai, baltų miltų ir cukraus produktai. Šie maisto produktai sunkiai virškinami. Kai įmanoma, tokio maisto reikėtų vengti, savo organizmą saugant nuo pernelyg gausaus āma kiekio.
Āma susidarymo simptomai
Āma simptomų atsiradimas – požymis, rodantis, kad organizmo jatharāgni yra silpna arba atėjo metas keisti mitybos įpročius. Minėtieji faktoriai – esminiai, skatinantys āma susidarymą. Simptomai, rodantys, kad organizme susidarė āma, yra tokie:
·         Tingumas, mieguistumas ar silpnumas;
·         Fizinis ir protinis nuovargis, nusilpusi atmintis, susilpnėjęs dėmesys, nervingumas;
·         Depresija;
·         Nestiprus karščiavimas;
·         Bendras kūno maudimas;
·         Sutrikęs miegas (žmogus prasibunda naktį ir nebegali užmigti, diena jaučia miegūstumą);
·         Sutrikęs virškinimas, sunkumas skrandyje, pykinimas ir rėmuo;
·         Vidurių užkietėjimas, dujų formavimasis (meteorizmas);
·         Apnašos ant liežuvio bei nemalonus burnos kvapas;
·         Stiprus prakaitavimas; aitrus prakaito kvapas, drumstas šlapimas;
·         Pilkšva oda.
Toksinų pašalinimo būdai
Daugelyje leidinių rekomenduojamos valymo priemonės (t. y. klizmos) daktaro I. I. Vetrovo nuomone, gali išbalansuoti apana vāta, kuri reguliuoja sigminės ir tiesiosios žarnos bei anuso, šlapimo pūslės bei lytinių organų tonusą. Be to Ajurveda draudžia naudoti klizmas dažniau nei 2-3 kartus per mėnesį. Be to klizma nepasiekia plonajame žarnyne susikaupusių toksinų.
Ajurvedoje klizmos labiau naudojamos storojo žarnyno aktyvumui mažinti bei maitinimui, kad maisto medžiagos patektų į kraują, aplenkdamos skrandį, kepenis (efektas geresnis, negu įleistume preparatus į veną).
Čia reikalingas jau cheminis valymas. Todėl Ajurveda čia siūlo virečanos procedūrą, t. y. saldžių laisvinamųjų ir enterosorbentų vartojimą.
„Kietasis“ ir „minkštasis“ žarnyno valymas
Yra du žarnyno valymo būdai: „kietasis“ (trunka 10-15 dienų) ir „minkštasis“, kuris trunka 2-3 mėnesius, pusę metų ar net metus.
„Kietasis valymas“ atliekamas nuo pilnaties iki jauno mėnulio (dylant).
Praėjus porai dienų po pilnaties geriamas šaukštas ricinos aliejaus (15 kapsulių), kuris užgeriamas stikline šviežiai išsunktų greipfrukto sulčių. Be to 3 kartus per dieną geriamos 3-5 susmulkintomis anglies tabletės. Detoksikavimo efektui sustiprinti būtina ryte po miego išgerti gydomosios imbiero arbatos. Vienai porcijai yra imama ¼ arbatinio šaukštelio imbiero (Zingiber officinalis), 1/5 arbatinio šaukštelio ciberžolės (Curcuma longa), 1/3 arbatinio šaukštelio senos (Cassia anguistifolia), ¼ arbatinio šaukštelio ajerų šaknų, 1/6 arbatinio šaukštelio karčiojo pelyno (Artemisiae absinthii), ¼ arbatinio šaukštelio saldymedžio šaknies (Glizzihiza glabra), 1/5 arbatinio šaukštelio gvazdikėlių (Syzygium aromaticum), ¼ arbatinio šaukštelio bitkrėslės (Flores tanaceti), 1/3 arbatinio šaukštelio kmynų arba pankolio sėklų (Foenicum vulgaris). Arbata nėra labai skani, bet turi ir priešparazitinį poveikį!
Viskas stropiai sumaišoma ir užplikoma 300 ml verdančio vandens. Termose palaikoma valandą, perkošiama per marlę. Įdedamas 1 arbatinis šaukštelis medaus ir ½ vidutinės citrinos sulčių. Geriama mažais gurkšneliais per 15-20 min. Imbiero arbata pakeičia amos struktūrą, palengvina jos pasišalinimą per storąjį žarnyną, užmuša patogeninę mikroflorą bei parazitus. Valymosi periodu galima valgyti tik virtus ryžius (prieš tai juos reikia parą mirkyti vandenyje ir virti su labai nedideliu kiekiu druskos bei augalinio aliejaus), grikius arba avižas, virtas vandenyje. Gerti galima kompotą iš džiovintų vaisių be cukraus ar tik su medumi bei šviežiai išspaustų greipfruktų ar arbūzų sulčių.
Šitoks žarnyno valymo būdas netinka, jei yra skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligės paaštrėjimas, kolitas, žarnyno ar virškinamojo trakto onkologinės ligos, vaikams iki 14 metų, vyresniems nei 70 metų ir nusilpusiems ligoniams.
Tiems žmonėms, kuriems netinka „kietasis“ būdas, galima rekomenduoti „minkštąjį“. Be to jis puikiai tinka asmenims, kuriems yra vidurių užkietėjimas, ar didelis cholesterolio kiekis kraujuje. Galima pasidaryti ir mažesnį kiekį, tada visų komponentų imame po mažiau.
         Reikia paimti:
·         500 g sojos lecitino (būna vaistinėse, geriau tinka smulkintas, ne tabletėmis)
·         100 g linų sėmenų (būna vaistinėse ir prekybos centruose);
·         300 g kviečių gemalų sėlenų (būna prekybos centruose);
·         5 g gvazdikėlių;
·         100 g kmynų ar pankolio (ieškoti vaistinėse);
·         300 g moliūgų sėklų (būna prekybos centruose);
·         300 g kedrų riešutų (jų gauti sunkiau, bet dideliuose miestuose būna; Klaipėdoje būna senojo turgaus „Aliejaus“ parduotuvėje);
·         10 g ajero šaknų (ieškokite vaistinėse);
·         50 g aguonų sėklų (būna maisto parduotuvėse).
Viską kruopščiai sumalti, sumaišius saugoti šaldytuve, stikliniame inde. Valgyti prieš miegą ir iš ryto po 1-2 valgomuosius šaukštus, pridėti 1-2 arbatinius šaukštelius medaus, 1 arbatinį šaukštelį linų sėmenų aliejaus, skiltelę citrinos, 3 juodas slyvas ar kepto obuolio minkštimą. Nurodytą mišinį vartoti nuo pilnaties iki jaunaties pusės metų ar metų laikotarpiu. Šitas metodas tinka visų amžių žmonėms, mišinys valo ne tik žarnyną, bet ir kepenis bei kraują, suderina virškinimo organus, padeda numesti svorį, gydo psoriazę bei poliartritus. Skonis labai geras, primena „dievų“ maistą! Nepatingėkite susiieškoti visų komponentų!
Preparatai žarnyno valymui.
 
 

CYNARPOL PLIUS (maistas sportui).
 Sudėtis: vanduo, fruktozė, juodųjų serbentų sulčių koncentratas 500 mg, juodojo ridiko koncentratas 450 mg (atitinka 4,500 mg juodojo ridiko), citrinos koncentratas 350 mg, ananasų ekstraktas 300 mg, artišokų koncentratas 250 mg, papaja 180 mg, dagio ekstraktas 100 mg, reiši 100 mg, vitaminas C 30 mg.
Skirtas žarnyno valymui, mikrofloros atstatymui, virškinimo gerinimui, antsvorio mažinimui.
Padeda įveikti nuovargį ir stresą, skatina širdies veiklą, skatina regeneruotis kepenis, pagreitina jų gijimą, padeda malšinti reumato skausmus, skatina inkstų veiklą, tulžies išsiskyrimą, toksinų šalinimą iš organizmo lastelių lygyje, subalansuoja viškinimo sistemos darbą, ko pasekoje pasiekiamas puikus svorio kontrolės rezultatas, bei bendras organizmo išvalymas. Vartojimas: 1 ampulę per dieną. Ryte gryną arba išmaišyti sultyse ar vandenyje. Prieš vartojimą suplakti.
COLON CLEANSER
Sudėtis: azijinis gyslotis (Plantago asiatica), citrusinių vaisių pektinas, auksašaknė (Hidrastis canadensis), šunobelės puršė(Rhamnus purshiana), kviečių želmenų sultys (Triticum sativa), tikrasis alijošius (Aloe barbadensis), šunobelės žievė (Rhamnus frangula), genciono šaknis (Gentiana lutea), laktobakterijos (Acidophilus), želatina, daržovių magnio stearatas.
Nėra maisto pakaitalas. Neviršyti rekomenduojamo kiekio. Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Nevartoti nėščioms, maitinančioms ar vartojančioms medikamentus moterims.
Prieš vartojant konsultuotis su sporto gydytoju ar treneriu. Nutraukti vartoti jei pastebėjote šalutinius efektus. Nevartoti jaunesniems nei 18 metų. Saugoti nuo vaikų. Saugoti tamsioje, sausoje vietoje 10-25°C temperatūroje.
Ispėjimas: trūkstant skysčių, vartojant šį produktą galima pradėti žagsėti. Nevartoti kapsulių, jei sunku jas nuryti ar vartodami jaučiate skausmą krūtinės srityje, pykina ar sunkina kvėpavimą. Nevartoti prieš miegą. Išgėrus kapsules mažiausiai 2 valandas nevartoti jokių vaistų. Nelabai tinka asmenims, kurių skrandžio rūgstingumas padidėjęs.
Elmigone kapsulių sudėtyje: ekskliuzyvinė formulė- 780 mg/1560 mg: juodojo graikinio riešuto odelė (Juglans regia), moliūgų sėklos (Cucurbina maxima), rūgties ekstraktas -10:1 (Polygonum cuspidatum), gvazdikmedžio pumpurai (Eugenia caryophylata), šalavijo lapai (Salvia officinalis), česnako ekstraktas (Allium sativum L.), gencijono šaknis (Gentiana lutea L.), ožragės sėklos (Trigonella foenum –graecum L.), ramunėlės žiedų ekstraktas 10:1 (Anthemis nobilis), juodojo pipiro vaisiai (Piper nigrum), mėtos lapai (Mentha piperita L.), čiobrelio lapai (Thymus vulgaris L.), paprastojo pankolio sėklos (Foeniculum vulgaris L.), chlorofilas.
Viename pakelyje 120 kapsulių Vartojimas ryte nevalgius po 2 kapsulės per dieną 10 dienų. Po to po dvi kapsules du kartus per dieną - 20 dienų, užgeriant stikline vandens. Neviršyti rekomenduojamos paros dozės. Gamintojas Santegra
 
 Čavanprašas (jame esantys augalai veikia 49 kūno energetinius centrus). Čavanprašas geriamas stojus jaunam mėnuliui iki pilnaties po 1-2 arbatinius šaukštelius (priklausomai nuo svorio).
Priemonės, mažinančios āma
Jau aptarėme, kad viena iš pagrindinių āma susidarymo priežasčių – prastas virškinimas. Norint, kad āma kauptųsi kuo mažiau, reikia siekti, kad maistas būtų gerai suvirškinamas. Atitinkama mityba, masažo terapija (abhyanga), tiek ir detoksikacinė terapija (pančakarma) yra skirta stiprinti virškinimo ugnį, palaikyti jos darną. Stengiantis palaikyti virškinimo sistemos sveikatą išvengiama daugelio skausmingų ar trikdančių negalių. Norint sustiprinti virškinimo ugnį reikia:
·                           Pasirinkti lengvus, šviežius ir daugiausiai augalinius produktus. Sumažinti kepto ir apdoroto maisto, baltų miltų ir cukraus produktų, kofeino ir alkoholio vartojimą.
·                           Daugiau vartoti vaisių, virtų ar troškintų daržovių, kartoko skonio maisto, daržovių sriubų, daržovių ir vaisių sulčių bei išrūgų. Valgyti maistą, kuris turi daugiau grubios ląstelienos, grūdų.
·                           Kai kurios vaistažolės taip pat gali paskatinti virškinimą, pavyzdžiui mėtos ar imbierai. Jis ne tik „sudegina“ toksinus, bet ir mažina cholesterolio kiekį kraujuje, mažina reumato skausmus, padeda esant druskų nusėdimui. Arbatinis šaukštelis imbiero miltelių, užgeriamas vandeniu, padeda nuo dantenų uždegimo. Naminis virškinimo stimuliatorius – tai nuluptas ir susmulkintas šviežias imbieras su citrinos sultimis. Pusė stiklinio indelio užpildoma imbieru, o likusi pusė – citrinų sultimis, įbėrus žiupsnelį druskos. Vartojama po pusę arbatinio šaukštelio mišinio prieš valgį.
·                           Virškinimą skatina tam tikrų prieskonių vartojimas su maistu. Tokie yra, pavyzdžiui, ciberžolė, kmynai, uoginė paprika, asafetida ir kalendra, krienai, ciberžolė, putino uogos, česnakas, sumaišytas su lydytu sviestu (ghi), su medumi.
·                            Profilaktiškai ir imunitetui stiprinti 10 dienų siūloma vaitoti tokį mišinį: 5 arbatiniai šaukšteliai malto imbiero, 6 šaukšteliai lydyto sviesto (specialiai paruošto ir vadinamo ghi), 4 šaukšteliai medaus. Pirmą dieną – 0,5 arbatinio šaukštelio, antrą – 1, trečią – 1,5, ketvirtą – 2, penktą – 2,5. Nuo šeštos iki dešimtos dienos dozę reikia mažinti po pusę šaukštelio. Geriau vartoti valgant arba po valgio užgeriant šiltu gėrimu. Puikiai šalina iš organizmo toksinus ir nuovargį.
·                           Virškinimo sistemą valo ir stimuliuoja reguliari mankšta, masažas aliejumi, pasninkavimas (pasninkaujami po vieną dieną kas antrą savaitę). Pasninkaujant tinka valgyti vaisius ar neriebią daržovių sriubą, gerti sultis, žolelių, pelyno arbatą (tik neperdozuokite, nes augalas yra nuodingas) ir vandenį su citrinų sultimis.
Laikantis šių mitybos rekomendacijų galima susilpninti ar visai neutralizuoti silpnos virškinimo ugnies simptomus, išgydyti kai kurias negalias, tokias kaip nevirškinimas, apetito praradimas, meteorizmas. Jau po dviejų – trijų savaičių pastebimas ryškus bendros sveikatos būklės ir savijautos pagerėjimas.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Patologojos simptomai, storosios žarnos darbo
reguliavimas ir normalaus darbo požymiai
(Pagal G. Malachovą)
 
Nemažai sužinojome apie storosios žarnos vaidmenį, jos atkūrimo būdus, bet tyliai sau pamanome: man viskas gerai! Pažiūrėkite į dalykus blaiviai: daugelio proktologų, iš jų ir proktologijos mokyklos įkūrėjo profesoriaus A. M. Minajevo, surinkti duomenys rodo, kad iki trejų metų amžiaus atsiranda įvairiausių virškinamojo trakto ligų (tai liudija apie vaikų mitybos ypatingumą, jos absoliutų netinkamumą sveikatai).
Ši informacija padės jums sužinoti, ar normaliai šalinte iš organizmo panaudotus maisto produktus, ar jūsų storoji žarna sveika.
Susipažinkite su išoriniais požymiais, rodančiais patogeninį procesą storojoje žarnoje. Tai padės jums susiorientuoti ir tiksliai pasirinkti sveikatos gerinimo priemones.
Patologijos simptomai:
a)      vidurių užkietėjimas: apsinešęs liežuvis, dvokiantis kvapas iš burnos, staigūs galvos skausmai, apatija, mieguistumas, sunkumas pilvo apačioje, pilvo pūtimas, pilvo urzgimas ir skausmai, apetito sumažėjimas, priverstinis ir nepakankamas tuštinimasis (išsituštinama ne visiškai, tai slapta vidurių užkietėjimo forma), odos išbėrimas, nemalonus kūno kvapas, uždarumas, susierzinimas, niūrios mintys;
b)      nespecifinis opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas, opų atsiradimas) pastebimas nuo 10 iki 30 metų amžiaus žmonėms. Išoriniai simptomai: patologinis odos pakitimas, burnos ertmės gleivinės uždegimas (stomatitas), akių gleivinės pažeidimas (konjunktyvitas), sąnarių uždegimas (artritas), kepenų ligos, gleivės išmatose;
c)      polipai „signalizuoja“ apie save išaugomis ant kaklo, pažastyse kabančiais apgamais;
d)     juodos dantų apnašos rodo latentinį degeneracinį storosios žarnos gleivinės pakitimą, jos pasidengimą juoda pelėsių plėvele, natūralaus vitamino A trūkumą;
e)      nuo įvairiausių storosios žarnos disfunkcijų kenčia oda ir gleivinės: sinusitas, rinitas, angina, adenomopatija, stomatitas, bronchinė astma, pūslelinė lūpų dedervinė (tai mes vadiname karštlige arba lūpų išbėrimu);
f)       puvėsiai iš storosios žarnos patenka į visą organizmą ir ypač kenkia artimiausiems organams: moterų – gimdai ir kiaušidėms, vyrų – prostatai; navikinių procesų gausa organizme rodo, kad jame daug blogų dujų ir kad jis labai gleivėtas (jungiamasis audinys nustojo vykdyti savo apsauhinres funkcijas);
Jei pastebite čia nurodytų simptomų, pradėkite vykdyti storosios žarnos valymo ir gydymo programą.
Funkcijos reguliavimas. Iš to, kaip ir kokio pavidalo išmatos šalinamos iš storosios žarnos jums tuštinantis, galima spręsti, tinka jums šie maisto produktai ar ne, kaip dažnai galima juos vartoti, kad nesutriktų normalus šalinimas.
Prisiminkite: visos mėsos rūšys, žuvis, kiaušiniai, pienas, varškė, sūriai, sriubos, sultiniai, kisieliai, kakava, kava, stipri arbata, balta duona, pyragaičiai, tortai, baltas cukrus, trintos tyrelės, vernišeliai, balti džiuvėsiai, - ir yra tai, dėl ko sukietėja išmatos (ievos, gervuogės, kriaušės, svarainiai paprasčiausiai sukietina.) Šie produktai yra vienalytė masė, kuri storojoje žarnoje išsausėjusi, sukietėja, ir, jeigu ji neįstringa storosios žarnos klostėse, tuštinantis gali pažeisti išangę. Kaupdamiesi vadinamieji išmatų kamščiai apsunkina tuštinimąsi, verčia stengtis, todėl ištrūkinėja išangė, atsiranda hemorojus, varikozė ir kitų nemalonumų. Dėl to matote, kad iš pradžių išeina „avies išmatos“ (riešutų pavidalo), paskui kiek minkštesnės. Kad taip neatsitiktų, stenkitės riboti minėtus produktus arba derinkite juos su augaliniu maistu, turtingu grubių skaidulų.
Maistinės skaidulos užlaiko vandenį, todėl išmatų masė neišdžiūva, nekeičia osmosinio spaudimo virškinimo sistemos erganų ertmėje ir formuoja reikiamos konsistencijos masę.
Vos pasirodžius „avies išmatoms“, galima daryti klizmą su pienu – tai dar veiksmingiau. Pasistenkite prisiminti (geriausia rašykite dienoraštį), kokį iš minėtų maisto produktų valgėte. Kurį laiką jo atsisakykite, valgykite daugiau salotų (troškintų daržovių), neapdorotų kruopų, paskui retkarčiais įtraukite šį produktą į savo valgiaraštį. Tai padės sureguliuoti tuštinimąsi, ir žarnynas funkcionuos normaliai.
Normalaus darbo požymiai. Atidžiai stebėkite savo tuštinimąsi. Jis turi būti reguliarus, o geriausiai būtų, kad pasituštintumėte praslinkus 1-2 valandoms po kiekvieno valgymo. Išmatos savo konsistencija turi būti panašios į vienlytę pastą primenančią dešrelės pavidalo masę, be kvapo ir nuleidus vandenį neištepti unitazo (prilipusias prie jo sunku nuvalyti). Defekacija turi vykti lengvai, vienu kartu.
Po kiekvieno tuštinimosi išangę reikia nusiplauti (o ne nusišluostyti popieriumi). Tai galima padaryti vonios kambaryje po vandens čiurkšle. Vanduo turi būti vėsus, čiurkšlė nestipri, nedirginanti. Nusiplovus tarpvietę reikia sausai nusišluostyti specialiu minkštu rankšluosčiu.
Tai svarbiausia, ką reikia žinoti apie storąją žarną norint savarankiškai ją regeneruoti ir išgydyti. Dar kartą primenu: pradėkite nuo valomųjų klizmų. Kad būtų stimuliuojama peristaltika ir gerinama sveikata apskritai, darykite fizinius pratimus. Tinkiamai maitinkitės. Jeigu iš esmės nepakeisite savo mitybos, vėl užteršite storąją žarną, o per ją – visą organizmą, ir jūsų pastangos nueis niekais.
Storosios žarnos valymas ir funkcijos atkūrimas mityba
„Remdamiesi patirtimi, nustatėme, kad storoji žarna negali normaliai vystytis ir veikti žmogui maitinantis iš esmės tik virtu ir termiškai apdorotu maistu. Todėl beveik neįmanoma sutikti žmogaus, kurio storoji žarna būtų idealiai sveika. Jei blogai jaučiatės, pirmiausia atlikite storosios žarnos praplovimų arba klizmų seriją. Po to šviežios daržovių sultys efektyviai atliks jos atkūrimo procesą. Nustatyta, kad geriausia yra maitintis morkų ir špinatų sulčių mišiniu. Toks mišinys maitina storosios ir plonosios žarnų nervus ir raumenis“ (Normanas Vokeris).
Storosios žarnos valymo mityba procesas gana ilgas ir krupštus. Nereikia turėti iliuzijų, kad pakanka keletą kartų suvalgyti šviežių morkų ir kopūstų salotų be pagardų ir aliejaus. Ne. Reikia iš esmės peržiūrėti ir keisti savo mitybą.
Maistas turi būti natūralus ir neapdorotas. Tai reiškia, kad kasdien turite valgyti natūralius produktus (vaisius, daržoves, kruopas), neapdorotus (kruopas su apvalkalu, uogas, vaisius, sėklas, lapus, šaknis ­– pagal metų laikus). Natūralūs produktai garantuoja natūralų medžiagų srautą organizme. Juose yra visko, kad produktai būtų normaliai suvirškinti ir pašalinti (daug ląstelienos, visokių žarnyno motorikos regulaitorių ir kt).
Labai gerai storąją žarną valo ir jos (apskritai visos virškinimo sistemos) darbą normalizuoja šviežios daržovių sultys. Ypač efektyviai storąją žarną veikia sultys: morkų -­­­ 10 dalių (300 g), špinatų – 6 (180 g); kiek silpnesnis mišinys: morkų – 10 dalių (300 g), burokėlių – 3 dalys (90 g). Šių sulčių kasdien reikia išgerti po 1-3 litrus ir jas vartoti 1-2 mėnesius.jos visiškai gali pakeisti kietą maistą. Paprastai jos geriamos noriai. Kai tik jausmas išnyksta, profilaktiškai jų išgeriama rytais vietoj pusryčių (nuo 200 g iki 1 l) arba prieš valgį (200-300 g).
Jeigu negalite sau to leisti, išgerkite kasdien ne mažiau kaip 500 g grynų morkų sulčių. Jos veikia ne taip efektyviai, bet tai daug geriau nei nieko, apskritai.
Storosios žarnos motorika normalizuojasi ir gerėja įtraukus į mitybą pakankamą kiekį maistinių skaidulų turtingų produktų ­­– daržovių ir vaisių, neapdorotų kruopų. Be to, toks maistas lavina vidurius, nes storojoje žarnoje jo susikaupia labai daug ir taip sustiprinama jo judinamoji funkcija. Skaidulos stipriai apsorbuoja tulžį, kuri dirgina storosios žarnos sieneles ir taip stimuliuoja motoriką ir net padeda normaliai tuštintis.
Peristaltiką stimuliuoja figos, slyvos, vynuogės, džiovinti vaisiai. Žarnyne jie smarkiai išbrinksta, padidėja jų tūris ir masė.
Iš daržovių labai palaisvina vidurius morkos, burokėliai ir šviežių kopūstų salotos. Baltagūžiuose kopūstuose yra daug skaidulų, jie padeda viduriams užkietėjus. Tačiau sergant kolitu jie nerekomenduojami, nes skaidulos yra grubios. Kad jos „suminkštėtų“, kopūstus šiek tiek patroškinkite ir valgykite šiltus.
Taip pat naudingi yra arbūzai, melionai, medus, aliejus, daigintų grūdų duona.
Daiginti kviečiai (šilta jų duona) palengvina tuštinimąsi ir reguliuoja visą virškinamąjį traktą.
Kai kurie žmonės, valgantys labai daug daovių ir vaisių, skundžiasi pilvo pūtimu, dujų kaupimusi ir išsiskyrimu. Jiems patartina valgyti troškintas karštas arba šiltas daržoves.
Daugiausi dujų kaupiasi nuo žirnių, pupelių, svogūnų, kopūstų, burokėlių, tačiau būtent jieir padeda ištuštinti žarnyną. Mažiau dujų kaupiasi valgant bulves, agurkus, morkas, grybus, beveik visas uogas ir vaisius, taip pat juodą duoną ir pieną. Šie produktai labai sužadina Vėją, todėl organizme ir ima kauptis dujos. Tai pastebėjus, šių produktų nereikėtų valgyti žalių, ypač šaltuoju metų laiku, o troškintus ir virtus.
Ypač vertingos šiuo atžvilgiu yra žalių kopūstų sultys, turinčios daug sieros ir chloro, valančių skrandžio ir žarnyno gleivinę.
Pratinkitės gerti žalių kopūstų sultis pamažu. Iš pradžių gerkite jas perpus atskiestas morkų sultimis. Paskui morkų sulčių dalį vis mažinkite. Pasak daktaro Vokerio, 300 g šviežių kopūstų sulčių per dieną gali duoti jums pakankamą kiekį tikro organinio maisto, kurio neduos ir 50 kg virtų arba konservuotų kopūstų. Be to, jis įspėja, kad druska, dedama į kopūstus ir jų sultis, sunaikina šių vertę. Jei pajutote, kad kopūstų jums netinka, pakeiskite jas morkų sultimis.
Dujos kaupiasi ir netinkamai derinant produktus, pavyzdžiui, žirnius su duona, pupeles su mėsa ir kt. Minėtus „dujas išskiriančius“ produktus reikėtų valgyti atskirai, po šviežių nevirtų salotų ar troškintų daržovių; skysčiai, taip pat ir sultys, gertini prieš valgį. Tada, jei jūsų žarnyno gleivinė normali, nėra teršalų sankaupų, dujos nesikaups.
Vis dėlto, jei augalinis maistas sukelia žarnyne rūgimą, jis negali jame irti, nes jo rūgštys pašalina jį iš organizmo šiek tiek suminkštindamos išmatas. Tai natūraliai stimuliuoja žarnyną ir greitai jį išvalo.
Smarkiai pučiant pilvą, galima vartoti vaistų nuo vidurių pūtimo mišinius – ramunėlių žiedų ir krapų sėklų užpilus. Tačiau geriausia pradėti valgyti troškintas karštas arba šiltas daržoves su trupučiu aliejaus (ne kartą išbandyta praktikoje).
Kai kurios organizmo valymo taisyklės
         Jei rimtai nusprendėte pasirūpinti savo sveikata ir visapusiškai išvalyti savo organizmą nuo šlakų ir toksinų, tai turite atlikti teisingai.
         Organizmas valomas laikantis tam tikrų taisyklių.
         Pirmoji taisyklė. Laipsniškumas. Žmogaus organizmas – sudėtingiausia sistema. Grubus įsikišimas į jo darbą gali sukelti rimtas komplikacijas. Įsiklausykite į savo organizmą, pajauskite, ko jam reikia. Nesigriebkite visų valymo būdų iš karto, viską darykite palaipsniui. Pirmiausia pradėkite nuo paprasčiausių dalykų, vėliau pereidami prie sudėtingesnių. Nesusikurkite sau papildomų problemų neteisingai atlikdami valymą: neišsklaidykite vienoje vietoje susikaupusių šlakų po visą organizmą. Valymas neturi pasibaigti viso organizmo apsinuodijimu, kai neteisingai šalinami šlakai per šalinimo sistemas pakartotinai patenka į organizmą.
         Antroji taisyklė. Per daug nesijaudinkite! Žmogaus organizmas – save reguliuojanti sistema t.y. idealiu atveju jis turi atlikti viską pats. Jam reikia tik padėti, o ne perduoti jo funkcijas vaistams , procedūroms ar aparatams. Valymas neturi perkrauti šalinimo sistemų.
         Trečioji taisyklė. Nuo vienkartinių veiksmų pereikite prie sistemingų. Organizmo valymas – nenutrūkstantis procesas ir vienkartiniai veiksmai čia nepadės. Būtina pakeisti požiūrį į save ir savo organizmą. Tai nebūtinai turi būti globalios permainos, kartais užtenka ir nedidelės korekcijos, bet pokyčiai turi tapti nauja gyvenimo norma.
         Ketvirtoji taisyklė. Turėkite konkretų tikslą ir realų jo įgyvendinimo terminą. Jei valysite organizmą neturėdami konkretaus tikslo, bus mažai naudos ir daug klaidų. Jūsų galutiniu tikslu galėtų būti savijautos pagerinimas, ligos įveikimas, grožio sugrąžinimas, konfortiškos organizmo būsenos sukūrimas. Svarbu – konkreti programa ir teisingai pasirinkti savo būklės įvertinimo kriterijai (skausmų pranykimas, meteorizmo nebuvimas, paskaistėjusi veido oda, lankstesni sąnariai ir t.t.).
         Penktoji taisyklė. Atraskite savo būdus. Paraidžiui taikyti knygose aprašytus būdus – nėra optimaliausias sprendimas. Bet koks būdas turi būti adaptuotas tik jūsų organizmui ir konkrečioms jūsų gyvenimo sąlygoms. Naudokitės savo intuicija ir rinkitės tai, kas jums atrodo geriausia, kas sulaukė gerų atsiliepimų iš kitų žmonių. O rinktis tikrai yra iš ko: valgymo būdų – gausybė.
         Šeštoji taisyklė. Nuoseklumas. Šlakai iš organizmo turi būti šalinami nuosekliai: pirmiausia šalinami tie šlakai, kurių nereikia skaidyti ir keisti jų fizinių-cheminių savybių.
Tikslingumas – pagrindinis principas
         Naujai pasižiūrėkime į kai kuriuos organizme vykstančius procesus. Tai labai įdomi ir svarbi informacija.
         Tikslinga, kad pakyla arterinis kraujospūdis sutrikus kraujo apytakai kokiame nors organe ar sistemoje. Spazmai ir kapiliarų užterštumas priverčia širdį energingiau susitraukinėti ir varinėti kraują su didesniu spaudimu. Tai padeda atsistatyti kapiliarinei kraujotakai probleminėje zonoje.
         Hipertonija yra natūralus reiškinys esant viršsvoriui: papildomus svorio kilogramus būtina aprūpinti maistu ir todėl padidinamos apkrovos širdžiai bei kraujagyslėms.
         Nereguliuojamas hipotenzinių preparatų vartojimas gali pabloginti organų, visų pirma, širdies ir galvos smegenų, trofiką. Šie organai yra ypač jautrūs deguonies trūkumui: gali ištikti infarktas ir insultas.
         Tikslinga, kad atsiranda aštrus skausmas – jis signalizuoja apie pavojingo patologinio proceso organizme vystymąsi ir būtinumą imtis skubių priemonių jam likviduoti.
         Tikslinga, kad išsivysto disbakteriozė užterštame žarnyne: pūvančioje terpėje vystosi puvimo bakterijos (kiekvienos rūšies mikroorganizmai turi savo gyvenamąją aplinką). Būtent šios bakterijos dalinai neutralizuoja bei perdirba žarnyne susikaupusias nuodingąsias medžiagas ir neleidžia joms patekti į kraują.
         Tikslinga, kas atsiranda uždegimas organuose ir audiniuose susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Nuomonė, jog uždegimo zonose rasti mikroorganizmai sukėlė uždegimą, - klaidinga.
         Dabartiniai tyrimai parodė šio reiškinio biologinę prasmę. Esmė ta, kad daugybė priežasčių – stresai, sunkios fizinės apkrovos, perkaitimas, peršalimas ir pan. – gali „atvesti“ prie ilgalaikio kraujagyslių spazmo arba patologinio jų išsiplėtimo, kai pažeidžiama ląstelių trofika, ir jos masiškai žūsta genetiškai silpniausiame organe.
         Mirusių ląstelių pašalinimui, į nekrozės vietą organizmas siunčia „sanitarus“ – mikrobus, visąlaik gyvenančius mūsų organizme (stafilokokus, streptokokus, pneumokokus, žarnyno lazdeles ir t.t.). šie „sanitarai“ savo galingais fermentais suskaido mirusias ląsteles ir maitinasi irimo produktais. Būtent tokią schemą sukūrė Gamta patologinių židinių likvidavimui. Taigi, uždegimas – tai apsauginė organizmo reakcija.
         Visiškai aišku, jos kariauti su begaline daugybe mikroorganizmų, gyvenančių mūsų kūne, ne tik beprasmiška, bet ir kenksminga. Protingiau visas jėgas nukreipti taikiems tikslams – stiprinti imunitetą: organizmas taps nepažeidžiamas. Tuomet netgi AIDS virusas taikiai egzistuos šalia, nekeldamas jokio pavojaus.
         Tikslinga, kad temperatūra pakyla iki 38-39oC. Karščiavimas sudaro sąlygas organizmui pagaminti interferoną, pražūtingai veikiantį patogeninius mikrobus ir virusus. Jis taip pat padeda žele pavidalo šlakus paversti skysčiu ir pašalinti juos prakaituojant. Taigi, šitoks karštis yra apvalantis. Ligos metu, smarkiai išprakaitavus, būtinai nuo odos paviršiaus nuplauti iš organizmo pasišalinusias kenksmingas medžiagas. Jei ligonis silpnas, oda apvaloma drėgnu skudurėliu, sumirkytu vandenyje, į kurį įpilame acto. Aktyvi organizmo reakcija į virusus ir patogeninius mikroorganizmus – gerų vidinių rezervų požymis.
         Tikslinga, kad atsiranda trofinės opos, nes per šiuos „vožtuvus“ organizmas išmeta išorėn toksinius chroniško uždegimo produktus. Pvz., būna esant įsisenėjusiam tromboflebitui.
         Tikslinga, kad išberia odą ar padidėja odos prakaitavimas, kai organizmas stipriai užterštas. Tai reiškia, jog kitos organizmo apvalymo sistemos perkrautos, ir organizmas suaktyvino šlakų šalinimą per odą, kaip jūra audros metu į krantą išmeta šiukšles.
         Panašiu būdu galima paaiškinti daugybę kitų organizmo reakcijų į organizmo užterštumą.
Pagrindiniai organizmo valymo etapai
         Nuo to, kokiu laipsniu pasikeičia šalinamų šlakų fiziniai-cheminiai rodikliai, skiriami trys visapusiško organizmo išvalymo etapai.
         Nesvarbu, kurioje kūno dalyje susikaupę šlakai: beveik visi jie yra tvirtos struktūros, tam tikro dydžio ir tam tikros cheminės sudėties. Šie parametrai ir nusako jų fizinį-cheminį būvį.
         Suprantu, kad šlakų parametrų pasikeitimas šalinimo metu turi būti minimalu, visapusišką organizmo išvalymą galima suskirstyti į tris nuoseklius etapus.
         I visapusiško organizmo išvalymo etapas. Valymo proceso metu šlakai iš organizmo pašalinai, nepakeitus jų fizinių-cheminių charakteristikų (dydžio, formos, cheminės sudėties). Kitaip tariant, jie pašalinami tokiu pavidalu, kokiu buvo organizme. Jų šalinimas vyksta tikslingai suaktyvinus kai kurias fiziologines organizmo funkcijas (sutraukiamąją, tulžies išskyrimo ir pan.).
         Pirmajame etape valomas žarnynas, kepenys ir plaučiai, nes jie, visų pirma, sudaro šalinimo sistemą ir, antra, valymo metu šlakai iš jų pasišalina nepakeitę fizinių-cheminių charakteristikų.
         II visapusiško organizmo išvalymo etapas. Šlakai pašalinami iš organizmo, pakeitus jų fizines charakteristikas, bet nepakeitus cheminės sudėties, t.y. suskaldžius juos į smulkias daleles ir pavertus smėliu.
         Antrajame etape valomi inkstai, kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis, kraujagyslės ir oda, nes valymo metu šlakai suskaidomi į smulkias daleles arba ištirpinami.
         III visapusiško organizmo išvalymo etapas. Šlakai pašalinami iš organizmo, pakeitus jų fizines-chemines savybes. Kitaip tariant, šalinami šlakai ne tik suskaldomi į smulkias daleles, bet ir pakeičiama jų cheminės sudėties – jie virsta tirpiais junginiais.
         Trečiajame etape valomi sąnariai ir jungiamieji audiniai.
         Po pirmojo valymo etapo (žarnyno ir kepenų išvalymo) pereinama prie antrojo etapo. Tuomet tenka nuspręsti, ką valyti pirmiau: kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį ar inkstus...
         Sprendimas priklauso nuo to, kokias kraujo, limfos ir tarpląstelinio skysčio, o taip pat inkstų ir visos šlapimo išskyrimo sistemos būklė, kokiu būdu bus šalinami šlakai.
         Tiktų palyginimas su skęstančiu laivu, kurio borte yra kelios skylės. Kurią pirmiausia užtaisyti? Ogi tą, kuri didžiausia, per kurią smarkiausiai veržiasi vanduo.
         Jei, valant kraują, pagrindinis krūvis tenka kepenims ir žarnynui (pvz., pagal N. Uokerio metodiką), tada antrąjį valymo etapą galima pradėti nuo kraujo valymo.
         Visais kitais atvejais pradedama nuo inkstų valymo, nes būtent inkstų išvalymas baigiasi pagrindinės organizmo išskiriamosios sistemos (jai priklauso žarnynas, kepenys ir inkstai) darbo normalizavimas.
         Trečiajame valymo etape intensyviai šalinami šlakai iš sąnarių bei jungiamųjų audinių. Intensyvumas būtinas, kad šlakų šalinimo metu, organizmas neįsiurbtų jų vėl ir neįvyktų autointoksikacija.
         Odos valymas teoriškai priskiriamos antrajam valymo etapui, bet praktiškai jį geriau atidėti iki trečiojo etapo pabaigos, t.y po sąnarių ir jungiamųjų audinių valymo.
         Po teisingai atlikto žarnyno valymo, kartais ši problema savaime atkrenta.
 
 


 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
GERBIAMIEMS SENJORAMS
 
Apie plonojo ir storojo žarnyno svarbą ir jų vidinės švaros palaikymą
Apie preparatus valymui
Apie bendras organizmo švarinimo taisykles
Kanalų piešiniai tiems, kurie nori masažuotis taškus
 

                   PARENGĖ: ALETACHOMIČENKIENĖ  2012-04-10