PRATIMAS
 
    Paimkite popieriaus lapą ir surašykite viską, ką blogo (neigiamo) apie Jus tėvai kalbėjo.
Reikia mažiausiai pusvalandžio, kad prisimintumėte tokias smulkmenas. Ką jie kalbėjo apie pinigus? Ką jie kalbėjo apie Jūsų kūną? Apie meilę ir santykius tarp žmonių? Apie Jūsų gabumus? Jei galėsite, pažvelkite į šį sąrašą objektyviai ir pasakykite sau:“ Tai štai iš kur mano galvoje tokios mintys!“ Paimkite švarų popieriaus lapą ir rašykite toliau. Iš ko Jūs dar girdėdavote neigiamą nuomonę apie save: iš giminaičių, draugų, mokytojų, valdžios atstovų?
    Visą tai užrašykite ir pažiūrėkite, kaip jausitės. Šie du Jūsų prirašyti popieriaus lapai – tai mintys, kurių reikia kuo greičiau atsikratyti! Kaip tik jos ir trukdo Jums gyventi.
 
 
 
 
 
           ĮSIVAIZDUOKITE SAVE VAIKU
 
    Jeigu mes 3 metų vaiką pastatysime kambario viduryje ir imsime ant jo garsiai rėkti, šaukti, vadinti kvailiu ir nurodinėti, ką jis turi daryti (galima net porą kartų nestipriai suduoti), tai išsigandęs vaikas arba tyliai sėdės kampe, arba ims bliauti (negražiai elgtis). Toks vaikas turi tik dvi pasirinkimo galimybes, bet mes niekada nesužinosime, ko galima iš jo laukti.
    Jeigu mes tam pačiam vaikui sakysime, kad jį mylime ir dieviname, kad jis protingas bei nuovokus, kad mums patinka, kaip jis žaidžia ir nieko baisaus, kad kartais daro klaidas (juk visi klysta), ir kad mes, nepaisydami nieko jį mylime, Jūs negalite įsivaizduoti, kokios tokio vaiko potencinės galimybės!
   Kiekvienas iš mūsų iki šiol (nesvarbu amžius) yra toks trejų metų vaikas. Ir neretai mes visą laiką išeikvojame bardami ir koneveikdami tą vargšą vaiką, esantį mumyse. O paskui stebimės, kodėl mūsų gyvenime viskas taip blogai. Jeigu Jūs turėtumėte draugę, kuri Jus visą laiką kritikuotų, ar Jums tai patiktų? Visai galimas daiktas, kad taip su Jumis elgėsi vaikystėje, ir tai labai liūdna. Tačiau tai jau buvo seniai, bet jeigu Jūs su savimi elgiatės iki šiol, tai dar liūdniau,
    Taigi priešais Jus sąrašas visų tų neigiamų dalykų, kuriuos girdėjote vaikystėje. Kaip visa tai siejasi su Jūsų neigiama nuomone apie save dabar?
    Mūsų gyvenimo scenarijaus pamatas glūdi ankstyvoje vaikystėje. Kaip mus „užprogramavo“? Mes visi esame geri pavyzdingi vaikai, kurie noriai tiki viskuo ką „jie“ mums sako ir pateikia kaip „teisybę“. Tačiau svarbu nekaltinti dėl to šeimos, o pakilti į aukštesnį supratimo lygį. Neįmanoma pakeisti praeities, bet užtat galima susikurti puikią ateitį. Mes atėjome į šį pasaulį, kad įveiktume savo ribotumą. Mes esame čia tam, kad galėtumėm žavėtis savo nepakartojamumu, nekreipdami dėmesio į tai, ką „jie“ mums sakė.Todėl dabar mums reikia įveikti savo ribotumą.
 
 
                                       
 
 
                                        SPRENDIMAS KEISTIS
 
    Daugelio iš mūsų santykis su gyvenimu – tai pirmiausia bejėgiškumo jausmas. Mes seniai numojome ranka į gyvenimą, kuriame viskas atrodo beviltiška ir be išimties. Vieniems tokio požiūrio priežąstis – begaliniai nusivylimai, kitiems nuolatinis skausmas ir t.t. Bet rezultatas visiems vienodas – visiškas gyvenimo neigimas ir nenoras matyti save ir savo gyvenimą visiškai kitokį. Gerai būtų, jeigu Jūs užduotumėte sau klausiimą: „Kas gi mano gyvenime sukelia nuolatinius nusivylimus?“ Ką Jūs tokio turite savyje, kad kiti Jus erzina? Viską, ką Jūs duodate, gaunate atgal. Kuo labiau Jūs suirzę, tuo daugiau sukuriate situacijų, kurios Jus dar labiau erzina. Įdomu, ar labai Jus suerzino prieš tai perskaitytas paragrafas? Jeigu taip, tai puiku! Todėl Jums ir reikia keistis! Dabar pakalbėkime apie permainas ir mūsų norą keistis. Mes visi norim, kad mūsų gyvenimas pasikeistų, tačiau patys keistis nenorime. Tegul kuris nors kitas keičiasi, tegul „jie“ keičiasi, o aš palauksiu. Kad pakeistumėte kurį nors kitą, pirmiausia turite pasikeisti Jūs. Ir turite pasikeisti iš vidaus. Mes turime pakeisti mąstymą. Kalbėjimo būdą ir turinį. Tik tada ateis tikros permainos.
    Aš (autorė) asmeniškai visada pasižymėdavau užsispyrimu. Net tada, kai nuspręsdavau keistis, tas užsispyrimas man labai trukdydavo. Bet aš vistiek žinojau, kad kaip tik todėl man ir reikia permainos. Kuo ilgiau laikausi įsikibusi kokio nors teiginio tuo man aiškiau, kad šio teiginio turiu atsikratyti. Ir tik tuomet, kai pats tuo įsitikini, gali mokyti kitus. Man atrodo, kad visi didieji dvasios mokytojai turėjo nepaprastai sunkią vaikystę, patyrė skausmą ir kančią, bet išmoko išsilaisvinti patys ir to ėmė mokyti kitus. Daugelis puikių mokytojų daug dirba su savimi, ir tai tampa svarbiausias dalykas gyvenime.
 
 
      
 
              PRATIMAS “Aš noriu pasikeisti“
 
    Pakartokite frazę „Aš noriu pasikeisti“ kaip galima dažniau. Tardami šiuos žodžius palieskite gerklę. Gerklė – tai centras, kur sukoncentruota visa energija, kuros reikia permainoms. Būkite joms pasiruošę. Įsidėmėkite, kad jeigu Jums atrodo, kad kai kurioms permainoms neužtenka jėgų, tai kaip tik čia Jums ir reikia persilaužti. „Aš noriu pasikeisti, aš noriu pasikeisti“. VISATOS JĖGOS AUTOMATIŠKAI Jums padės tai įvykdyti. Ir Jūs su nuostaba imsite pastebėti vis daugiau ir daugiau teigiamų permainų savo gyvenime.
                                                                                                       
 
 
                                KITAS PRATIMAS
 
    Prieikite prie veidrodžio ir tarkite: „Aš trokštu pasikeisti“. Atkreipkite dėmesį į tai, ką Jūs tuo momentu jaučiate. Jeigu pastebėsite, kad tam priešinatės ar tuo abejojate, paklauskite savęs – kodėl? Tik nesmerkite savęs, paprasčiausiai užfiksuokite tai, ir viskas. Pasidomėkite, koks teiginys ar mintis verčia Jus abejoti? Vėl prieikite prie veidrodžio, atidžiai pažvelkite į savo akis ir garsiai 10 kartų pakartokite: „Aš noriu išsilaisvinti iš bet kokio priešinimosi permainosm“ Darbas su veidrodžiu labai padeda. Pažvelgti sau į akis ir pasakyti sau gerą žodį – pats greičiausias būdas pasiekti gerų rezultatų.
 
 
 
                   VIDINIS   PASIPRIEŠINIMAS                       
                                                   PERMAINOMS
 
     Kai kurių įsitikinimai taip giliai įaugę į mūsų kraują, kad juos pastebėti galima ne iš karto.Pirmiausia mes viską pradedame pastebėti pas kitus žmones. Dažnai tik draugų ar knygų padedami imame pabusti iš gilaus miego. Asmeniškai man (autorei) toks procesas prasidėjo po vienos mano draugės pastabos. Jai pranešė apie vieną susitikimą, į kurį ji nėjo, o aš išsirengiau, nes kažkas iš vidaus patarė, jog privalau ten nueiti. Ir šis lyg ir nereikšmingas susitikimas buvo pirmas žingsnis į Tiesą.
    Kai kada tokie įvykiai atrodo nesvarbūs. Net galime supykti ant savęs už tokią mintį, kuri kviečia mus būtent taip pasielgti. Tokia reakcija puiki, jeigu suprantame, kad tai pirmas sveikimo proceso požymis. Šitas procesas prasideda tuo momentu, kai nusprendžiame pasikeisti.
    Nekantrumas – kita pasipriešinimo forma. Kai reikalaujame, kad permaina įvyktų tuoj pat, netenkame galimybės gauti rimtą pamoką gyvenime, kuri labai reikalinga mūsų problemai išspręsti.
    Kai aš (autorė) siūlo pacientui pamėginti atleisti žmogui, įveltam į jo problemą, matau, kaip jis sukanda dantis ir sugniaužia kumsčius. Reiškiasi pasipriešinimas, kurį reikės nugalėti.
     Jeigu manote, kad Jums sunku pasikeisti, susiduriate su pačia sunkiausia pamoka savo gyvenime. Tačiau dėl vidinio pasipriešinimo nereikia atsisakyti pačios permainų idėjos. Jūs galite rasti išeitį, būtent: 1) sąmoningai priimkite vidinį pasipriešinimą; 2) nuolat keiskitės po truputį.
    Stebėkite save, žiūrėkite, kaip Jūs priešinatės ir nepaisydami to – keičiatės. Mūsų veiksmai dažnai parodo mūsų priešinimąsi.
Tai gali reikštis įvairiasi būdais:
  1. pokalbio temos pakeitimu;
  2. noru išeiti iš kambario;
  3. nuėjimu į tualetą;
  4. pavėlavimu;
  5. susirgimu;
  6. žiūrėjimu į šoną ar pro langą;
  7. nenoru kreipti dėmesio į ką nors;
  8. noru pavalgyti, parūkyti, išgerti;
  9. tarpusavio santykiu nutraukimu.