SVEIKATA SAVO JĖGOMIS
Sveikata ir kitos problemosDienos aktualijosTema diskusijaiTeisingo maitinimosi problemosRaktas į džiaugsmingą gyvenimąDr. R. Follio metodasAr mokate gerti vandenįJūsų organizmas neserga - jis ištroškęsOzonas ir vanduoDAR LABAI SVARBI INFORMACIJA APIE VANDENĮDesiderataGyvenimo filosofijaAJURVEDA-pagal ajurvedą žarnyno toksinai ir kaip jų išvengtiNORBEKOVASSU DŽOK stebuklasTiesus stuburasNatūralus šilkasKosmosas ir sveikataNuoširdūs patarimai, kaip padėti mirštančiamApie maneIšsilavinimasParduotuvė
Vaikai susipažįsta su gyvenimu
Vaikai susipažįsta su gyvenimu
Išmokite mylėti save
Pratimas su veidrodžiu. Viršsvoris
Tikra problema
Pratimas

                                    

     Vaikai susipažįsta su gyvenimu stebėdami   suaugusiųjų reakcijas

 
 
 Jeigu Jums teko gyventi su žmonėmis, kurie nebuvo labai laimingi, o buvo pikti ar jautė kažkokią savo kaltę, tai Jūs išmokote neigiamai žiūrėti į save ir aplinkinį pasaulį . “Aš niekada nieko nedarau gerai“, ar „Tai mano kaltė“, „Jeigu aš pykstu, vadinasi, esu blogas žmogus“, - tai kelios nuolatinės Jūsų mintys ir pn. Tokios mintys sukuria gyvenimą pilną nusivylimų.
 
 
 
 
                                                                                    
 
                           Užaugus atsiranda noras atkurti vaikystės emocinę aplinką
 
 Tai nei blogai, nei gerai, nei teisinga, nei klaidinga, mes paprasčiausiai žinom, ką reiškia žodžiai „kaip namie“. Asmeninius santykius mes dažnai sukuriame panašius į tuos, kurie buvo susiklostę tarp mūsų, motinos ir tėvo.Mes su savimi elgiamės taip, kaip tėvai elgėsi su mumis. Mes save baram ir baudžiam taip, kaip tėvai barė ir baudė mus. Mes beveik girdime žodžius, kuriuos tam tikrais atvejais sakė tėvai. Jeigu vaikystėje mus mylėjo, tai užaugę mes taip pat save mylime.
         „Tu niekada nieko negali gerai padaryti" ,„Dėl Tavo kaltės viskas
          netaip...“ ir pan. Ar dažnai Jūs sakote sau šiuos žodžius?
 
 
 
  Tačiau aš dėl to ant savo tėvų nepykstu
 
 Mes visi esame tokių pačių aukų aukos. Tėvai negalėjo mūsų išmokyti to, ko patys nežinojo. Jeigu Jūsų motina ar tėvas nemokėjo savęs mylėti, tai savaime suprantama, kad mes nebuvome to išmokyti. Jeigu turite norą geriau pažinti savo tėvus, paprašykite, kad jie papasakotų apie savo vaikystę. Tik tada Jūs suprasite jų požiūrį į gyvenimą, suvoksite jų bainimosi priežąstis.
 
 
                                                                                                             
                                                                                                           
 
                                                                                                           
 
 
                                   Aš tikiu, kad mes patys pasirenkame tėvus.
       (tam suprasti reikia tam tikrų žinių)
 
 
   Kiekvienas žmogus sprendžia klausimą, ar gimti iš naujo šioje planetoje vienu ar kitu laiku, toje ar kitoje vietoje. Mes psirinkome gimimą iš naujo tam, kad gautume gyvenime tam tikrą pamoką, kuri savo ruožtu leidžia toliau dvasiškai tobulėti evoliucijos eigoje. Mes pasirenkame lytį, odos spalvą, šalį, kurioje gimsime, o paskui tėvus, kurie mūsų nuomone, labiausiai atspindi problemą, kuriai mes ketiname skirti daugiausia dėmesio. Paskui, užaugę, mes rodome į juos pirštu ir verkšlename: „Jūs kalti“. O iš tikrųjų mes patys pasirinkome tokius tėvus, kadangi jie idealiai tiko mūsų mėginimui įveikti tai, kam mes ruošėmės šiame gyvenime.
 Savo pažiūras mes formuojame vaikystėje, o po to einame per gyvenimą sukurdami tokis situacijas, kuriuos atitiktų mūsų pažiūras. Pažvelkite į nueitą gyvenimo kelią ir pamatysite, kad Jūs vėl ir vėl sukuriate vieną ir tą pačią situaciją. Jūs sukuriate ją todėl, kad ji geriausiai atspindi, kuo Jūs tikite. Nesvarbu, kiek laiko Jūs jaučiate šios problemos buvimą, jos mąstą arba pavojų, kuris joje slypi.
 
                                                                                                                                                    
 
 
    Jėgos ištakos visada slypi dabartyje
 
    Iki šio momento visi be išimties Jūsų gyvenimo įvykiai buvo sukurti tik pagal Jūsų įsitikinimus, pamatuotus praeities patyrimu. Tam buvo naudojamos mintys ir žodžiai, kuriuos Jūs sakėte vakar, praeitą savaitę, praeitą mėnesį, praeitais metais, prieš 10, 20, 30,40 metų, priklausomai nuo Jūsų amžiaus.
 Tačiau – viskas praeityje. Dabar svarbu Jūsų pasirinkimas: ką galvoji ir kuo tiki šiuo momentu. Visada atsiminkite, kad šios mintys ir žodžiai kuria Jūsų ateitį. Jūsų jėga dabartyje. Šiandieną kuri rytdienos, kitos savaitės, kito mėnesio, kitų metų ir tolesnius įvykius.
 Atkreipkite dėmesį, kad skaitydami šias eilutes Jūs galvojate apie dabartį. Teigiamos ar neigiamos šios mintys? Ar norite, kad jos turėtų įtakos Jūsų ateičiai?
 Vienintelis dalykas, į kurį mes turime kreipti dėmesį – mintys, o mintis galima sąmoningai pakeisti.
 Nesvarbu, kokios Jūsų problemos šaknys, jos tik atspindi Jūsų minčių eigą. Pav. Jums šmėkštelėjo mintis, „Aš blogas žmogus“, paskui mintį seka jausmas, kuriam Jūs pasiduodate. Nebūtų tokios minties – nebūtų ir jausmo. Mintis galima sąmoningai keisti. Atsikratykite sąmoningai netinkamos minties – nebus ir netinkamos emocijos. Visiškai nesvarbu, kiek laiko gyvenime Jūs neigiamai galvoojate. Jėgos ištakos visada slypi dabartyje, o ne praeityje. Tai pradėkime išsilaisvinti iš netinkamų minčių nedelsdami.
 
                                                                                 
 
 
 
  Tikite Jūs tuo ar ne, bet mes patys       pasirenkame savo mintis
                                                    
Mes esame linkę vėl ir vėl galvoti apie tą patį, todėl mums atrodo, kad mes nesirenkame savo minčių. BET – PIRMINIS PASIRINKIMAS YRA MŪSŲ!
Juk kaip dažnai mes atsisakome apie save galvoti teigiamai. Na, tai dabar daugiau niekada to nebedarykime, ar tai labai sunku? Apžvelkite Jus supančius žmones – visus, kuriuos pažįstate – pastebėsite, kad daugelis kenčia dėl nepasitenkinimo savimi, dėl neigiamo požiūrio į save, ar nuolatinio kaltės jausmo. Visos šios emocijos – tai nuolatinės nesėkmės priežąstys. Pasirodo, kad minčių higiena visų svarbiausia.
 
 
 
 
                                                                                                                 
 
  
 
 
  Mūsų bendra vidinė nuostata:
     „Aš nepakankamai geras“
   Ir dar dažnai prie to pridedame – „Aš nepakankami pasiekiau šiame gyvenime“ arba dar geriau „Aš nenusipelniau“...
 Bet kam, kodėl taip galvojate? Tokios mintys trukdo suprasti, kad egzistuoja džiaugsmingas, laimingas, sėkmingas, pilnakraujis gyvenimas. Autorė teigia, kad yra įsitikinusi, kad visas mūsų problemas sukuria pyktis, pavydas, aplinkinių kritika, kaltės jausmas, baimė ir kt. neigiamos emocijos.
 Šie jausmai atsiranda tiems, kurie dėl savo problemų kaltina kitus. Reikėtų suprasti, kad jeigu mes patys esame visiškai atsakingi už viską kas su mumis atsitinka, tai ir barti bei kaltinti nėra ko. Viskas, kas su Jumis atsitinka – Jūsų vidinių minčių atspindys. Kai mes netinkamai elgiames – tai pritraukiam tokius žmones, kurie su mumis blogai elgiasi. Kažkur viduje atsiranda tokia mintis, kuri ir trauks tokius žmones, jeigu Jūs išmesite šią mintį iš galvos, tai ir tokie žmonės pasitrauks, nes jeigu Jūsų mintys pasikeis, tai ir kitokie žmonės atsiras šalia Jūsų!!!
           Pateikiama atitinkamų minčių gautą rezultatą:
1.     Pyktis, nepasitenkinimas ir skriauda, susikaupę per ilgą laiką, įma tiesiog graužti kūną ir virsta liga, kuri vadinama vėžiu.
2.     Nuolatinė aplinkinių kritika neišvengiamai sukels reumatą.
3.     Kaltės jausmas visada ieško bausmės, o bausmė sukelia skausmą. Dėl atsiradusios baimės ir įtampos susergama opine liga, ima skaudėti kojos, nuplinkama.
4.     Autorė teigia, kad atleidimas ir išsilaisvinimas iš skriaudos, pykčio išgydo net vėžį.
 
 
 
            Mes galime pakeisti mūsų santykį
                            su praeitimi
 
  Praeitis negrįžtamai nuėjo. Tai faktas ir nieko čia nepakeisi. Tačiau galima pakeisti savo mintis apie praeitį. Ar ne kvaila dabar save bausti tik už tai, kad kas nors kažkada labai seniai mus nuskrisudė? Knygos autorė savo klijentams labai pergyvenantiems dėl patirtų skriaudų, dažnai sako
„Prašau pradėti atsikratinėti savo skriaudomis dabar, kol tai nesunku padaryti. Nelaukite, kol virš Jūsų pakils chirurgo skalpelis ir patys atsidursite mirties patale. Tuomet Jūs pulsite į paniką, o esant tokioje būsenoje bus sunku susikoncentruoti pasveikimui.
 Jeigu mes laikomės nuomonės, kad esame bejėgės aukos ir mūsų gyvenime viskas beviltiška – visatos Jėgos PALAIKYS MŪSŲ ĮSITIKINIMĄ ir mūsų gyvenimas taps beprasmiškas. Labai svarbu patiems suprasti, kad tokios mintys kvailos, niekam neduoda jokios naudos ir nereikaligos. Reikia nepamiršti Dievo ir suprasti, kad jis visada su mumis.
 
 
 
          Kad išsilaisvintume iš praeities,        turime būti pasiruošę atleisti.
                               
 
 Mes turime apsispręsti. Jeigu pasirenkame išsilaisvinimą iš praeities kelią, privalome visiems be išimties atleisti, taip pat ir sau. Tarkime, kad mes nežinome, kaip atleisti, tačiau to norint viską įmanoma sužinoti.
 
 
 
                       Pats faktas, kad norime atleisti, padeda gijimo procesui.
  Aš atleidžiu Tau, kad nebuvai toks, kokį norėjau matyti. Aš Tau atleidžiu ir visiškai Tave išlaisvinu“. Toks tvirtinimas išlaisvina abu: tą, kuriam Jūs atleidžiate, ir tą, kuris duoda atleidimą. Šitą teiginį svarbu ne tik mintimis visą laiką kartoti (ir mintimis ir garsiai, arba rašyti klaviatūra daug kartų, pataria 70 kartų 7 dienas iš eilės. Jeigu Jūs norite atleisti konkriačiam asmeniui, tai reikia paminėti to žmogaus, kuriam atleidžiate, vardą ir vardą to, kuris atleidžia. Pav., aš, Ona, atleidžiu Tau Petrai...
 
                                                                               
 
 
 
        Neatleidimas sukelia visokias ligas
 
 Kai žmogus suserga, jis turėtų savo širdies paklausti, kam reikėtų atleisti. Jeigu rasite žmogų, kuriam atleisti labai sunku, tai kaip tik jam ir atleiskite. ATLEIDIMAS – TAI IŠSILAISVINIMAS. Jums visai nebūtina žinoti, kaip atleisti, svarbu turėti norą atleisti, o Visatos Jėgos Jums padės. Mes puikiai suprantame savo skausmą, tačiau kaip vis dėlto mums sunku suvokti, kad tie, kuriems mes turime atleisti, taip pat patyrė skausmą ir tuo momentu jie negalėjo pasielgti kitaip.
 Knygos autorė teigia, kad kai žmonės ateina pas ją konsultuotis, jai visiškai nesvarbu, kur slypi jų problemų šaknys: ar tai susiję su bloga svaikata, pinigų stygium, blogais tarpusavio santykiais, ar dėl nepakankamai atsiskleidusio talento, ji iš karto sako:
 
 
                         IŠMOKITE MYLĖTI SAVE