SVEIKATA SAVO JĖGOMIS
Sveikata ir kitos problemosDienos aktualijosTema diskusijaiTeisingo maitinimosi problemosRaktas į džiaugsmingą gyvenimąDr. R. Follio metodasAr mokate gerti vandenįJūsų organizmas neserga - jis ištroškęsOzonas ir vanduoDAR LABAI SVARBI INFORMACIJA APIE VANDENĮDesiderataGyvenimo filosofijaAJURVEDA-pagal ajurvedą žarnyno toksinai ir kaip jų išvengtiNORBEKOVASSU DŽOK stebuklasTiesus stuburasNatūralus šilkasKosmosas ir sveikataNuoširdūs patarimai, kaip padėti mirštančiamApie maneIšsilavinimasParduotuvė
Širdies ir kraujotakos pažeidimai
Gaivinantis vanduo, žalingas vanduo, Alzheimeris
Širdies ir kraujotakos pažeidimai
Astma ir alergija, diabetas, vandens reikšmė
Šalto spaudimo kedro aliejus

                                   

 
 
 
 ŠIRDIES ir KRAUJOTAKOS PAŽEIDIMAI 
 
     Visiems aišku, kad kraujotaka reaguoja į vandens trūkumą.Tačiau daugelis kraujotakos pažeidimų paprastai gydomi cheminiais medikamentais, nors tuo tarpu galėtų būti pašalinti vandeniu. Čia priskiriamas padidintas kraujospūdis (esencinė hipertonija). Mūsų organizmas disponuoja kompleksinė kraujagyslių diamero adaptacijos sistema. Jei , pavyzdžiui, kraujagyslės negauna pakankamo vandens kiekio, tada iš “sukepusio” kraujo išeina dujų burbuliukai, užpildančios atsilaisvinantį plotį kraujagyslėse. Tai gali privesti prie mirties, todėl sumažėjus kraujo srovei dėl hidratacijos kraujagyslės priverstos susitrumpinti. Siauri kapiliarai nesusitrumpina, esant kai kurioms aplinkybėms jie pilnai užsidaro, o ypač ten, kur krauju aprūpinamos “ne tokios svarbios” šiam išgyvenimo momentui ląstelės.
    Prasideda laukiamas vandens normavimas, jis turi aprūpinti pirmiausia gyvybiškai svarbius organus: smegenis, plaučius, kepenis ir inkstus raumenų, kaulų ir odos sąskaita.
2/3 naudojamo vandens ištraukiama „iš neypatingai svarbių ląstelių“ (tarpląstelinio skysčio),
¼ organizmas pasiima iš ląstelių vidaus (ląstelinis skystis) ir apie 8% naudojamo vandens įneša kraujas. Jis tampa klampus, jo tūris sumažėja ir kraujagyslės priverstos susisiaurinti. Tai ir laikoma „aukštu kraujospūdžiu“.
    Kadangi smulkios kraujagyslės jau anksčiau užsidarė raumenų audinyje,F.Batmangchelidž  pataria esant hipertonijai ne tik gerti vandenį, bet ir užsiimti kūno treniravimu. Kuo daugiau dirbsite raumenimis, tuo daugiau atsidarys kapiliarai ir tuo daugiau bus kraujo kaip rezervo cirkuliacijai.
    Kadangi, esant chroniškai dehidratacijai kraujas dėl savo klampumo „atiduoda“ organizmui mažai vandens, tai funkcinio organizmo gebėjimo negalima išmatuoti kraujuje ištirpusių kietųjų medžiagų turiniu, kaip tai daro daugelis medikų. Visi kraujo testai gali rodyti normalius duomenis, nors mažieji širdies ir smegenų kapiliarai galimas daiktas jau seniai užsidarė dėl vandens trūkumo.
     F.Batmangchelidž tikina, kad sergantys hipertonija turėtų gerti daug vandens. Vietoje to jiems dažnai išrašo šlapimą varančius vaistus ir dėl to organizmas netenka vandens, kurio jam taip reikia. Vaistai išrašomi, nes paciento organizme daug druskų, kurias reikia išplauti.Be to druskos kiekį organizme reguliuoja vandens kiekis, esantis tarp ląstelių, t.y.neląstelinio vandens kiekis. Tokiu atveju vandenį praradęs organizmas bando sulaikyti kaip galima daugiau druskos, juk tada jis galės išsiurbti daugiau neląstelino vandens. Iš čia daktaro skeptiškumas dėl dietų be druskos. Organizmui reikalingas tam tikras druskos kiekis, kad būtų sureguliuotas vandens balansas. Jei druskos mažai to pasekmė priverstinė dehidratacija.
    Kalbant apie hipertonikų dehidrataciją F.Batmangchelidž įsitikinęs „Vanduo yra pati geriausia natūrali dehidratacijos pašalinimo priemonė.
    Jei hipertonikas su „stažu“ dėl chroniškos dehidratacijos jau turi problemų su širdimi, tai išgeriamo vandens kiekį reikėtų didinti palaipsniui.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
                         CHOLESTEROLIS
 
    Su krauju susijęs dar vienas siaubingas vaiduoklis – cholesterolis.Vis dėlto padidinti cholesterolio rodikliai niekada nėra ligos priežąstis, o tik trūkumo pasekmė. Pavyzdžiui, sunkinantis vitamino C, naudojamo kraujagyslių sienelių stabilizavimui trūkumas.Trūkstant organizme vitamino C, jis gležnų kraujagyslių vidinių sienelių stabilizavimui, trūkumas.
    Padidinti cholesterolio rodikliai gali nurodyti ir organizmo troškulį. Juk kiekvienoje ląstelėje su ląstelės branduoliu cholesterolis reguliuoja ląstelės membranos pralaidumą vandeniui. Taip atsitinka ir su kraujagyslėmis, jei organizmas kenčia nuo dehidratacijos, tai jis nenori prarasti likusio vertingo vandens kraujuje per ląstalės sieneles, tai sutankina jas cholesteroliu.
    Cholesterolio rodiklis nustatomas ne mūsų suvalgytų kiaušinių ir baltymų kiekiu, o vitaminų ir vandens kiekiu. Jei vieno ir kito pakankamai, tai ir cholesterlio rodiklis normalus. Daugelis žmonių rašo, kad kasdien naudodami didelį kiekį vandens jie atsikratė cholesterinemijos. Ir tada tampa aišku kokiu būdu 88-mečiui vyriškiui, kuris suvalgydavo per dieną 25 (!) kiaušinius, pavyko pasiekti normalų cholesterolio kiekį („New England Journal of Medicine“, 1991 m. Kovo 28 d.).
    Geriant pakankamai švaraus vandens daugeliui pavyko išsivaduoti nuo širdies ir plaučių ligų, o atskirais atvejais nebereikėjo operacijų.
 
 
                               VIRŠSVORIS
 
 
 
    Plačiai pramoninėse šalyse paplitusią nutukimo problemą Fereidun Batmangchelidž aiškina tuo, kad organizmo signalą apie troškulį žmonės priima kaip alkio signalą. Smegenys iš kart atpažįsta, kada energetinis lygis per daug mažas jų funcijoms ir duoda signalą – troškulio ir alkio jausmams. Tai du skirtingi signalai, kuriuos mes dažniausiai interpretuojame kaip alkį. Kitas energijos šaltinis yra vanduo, hidroelektriniais pertvarkymais jis atstato jau paminėtas ląstelines ATF baterijas. Jei iš vandens gaunamos hidroelektros nėra, tai mes jaučiame troškulį. Kadangi šis signalas labai silpnas, mes lengvai jį priimame kaip alkio jausmą.
    Kodėl gi mes tunkame? Todėl, kad daug valgome. Iš maisto išsiskiriantis cukrus iki 1/5 paskirstomas smegenims. 80% - likusioms organizmo ląstelėms. Be to, jeigu mes neteisingai suprantame signalą, tai vietoj to, kad gertumėm – pradedame valgyti. Mes valgome daug, 80% maistinės energijos kaip įprasta pasilieka organizme. Žmogus, kurio profesija reikalauja fizinės jėgos, gali šį didelį energijos kiekį sudeginti. Tačiau juk daugelis sėdi biure ir jų raumenims reikia tik mažos energijos dalies iš maisto. Kaip pasėkmė energijos perteklius virsta riebalais ir mes vis tunkame ir tunkame.
    Vanduo gi sukuria energetinius rezervus smegenims be apsunkinančių kalorijų. Ir jei mes geriame daug vandens, tai jis pasišalina su šlapimu, nesikaupdamas į „riebalines pagalvėles“.
Dėl šios priežąsties protinį darbą dirbantieji arba tie, kurie patiria stresą linkę nutukti. Dėl protinio apkrovimo smegenims reikia ypač daug energijos. Kas daug valgo dėl įtempto darbo , tas greitai tunka. Smegenis pirmiausia reikėtų aprūpinti tyro vandens energija.
    Esant viršsvoriui ne tik reikia gerti pakankamai vandens, bet ir fiziškai judėti. Tik tada, kai organizmas gauna pakankamai vandens, o raumenys gauna atitinkamą krūvį, organizmas atlaisvina fermentus, padedančius transformuoti riebalų atsargas. Be šių fermentų organizmas sudegina tik krakmolą ir baltymus, juk riebalų suskaldymo procesas ilgas ir reikalauja daug sąnaudų.Jei riebalai sudeginami treniruojant raumenis, tai sumažėja ir alkis.
    Kita tukimo priežąstis yra dietinių gėrimų vartojimas. Kuo daugiau žmogus geria gėrimų , pažadančių suliekninti, tuo jis labiau tunka. Gydytojas iš Irano aiškina, kad pirmiausia daugelis iš dietinių gėrimų turi kofeino, kuris lėtai džiovina organizmą. Kentėdamas nuo dehidratacijos organizmas vėl siunčia troškulio signalus, kurie dažniausiai priimami, kaip alkio jausmas.
Žmogus – būtybė, pagimdyta iš vandens, kuris jį palaiko labiau nei bet kurios kitos medžiagos.
    Į daugelio dietinių gėrimų sudėtį įeina saldiklis – aspartamas, kuris žarnyne virsta į abejotiną etanolį (metilo alkoholis) ir į amino rūgsčių aspartatą.Kaip ir kofeiną pakeičia energijos kaupiklis ATF, taip ir aspartatą pakeičia kitas ląstelų energijos kaupiklis – GTF į energetiškai skurdų GMF. Abi šios naujos molekulės sudaro „karštą mišinį“, kuris iššaukia troškulį ir alkį tam, kad kompensuotų energijos resursų išeikvojimą smegenų ląstelėse. F.Batmangchelidž rašo: „Dietiniai gėrimai veda prie to, kad bet kaip išeikvojami smegenų ląstelių energetiniai rezervai“.
    Neteisingai suvoktas alkio signalas verčia mus persivalgyti, o dėl judėjimo stokos neišeikvotą energiją organizmas atideda riebalų pavidalu.
    Eilinį pavojų F.Batmangchelidž mato gyvenimo eigoje susidariusiam smegenų refleksui automatiškai sujungti saldų skonį su laikiančiu energijos padavimu (maistu): kai tik liežuvis atpažįsta saldų skonį, kepenys iškart iš smegenų gauna signalą ruoštis neetatiniam energijos iš cukraus padavimui. Todėl kepenys normalizuoja cukraus suaidarymą iš baltymų ir krakmolo rezervų organizme. Kraujuje „degalai“, žinoma sumažėja, kas veda prie alkio jausmo.
    Jei po liežuvio stimuliacijos cukrumi organizmas iš tikrųjų gauna cukraus, tada viskas tvarkoje. Jei stimuliacija baigiasi saldiklio pakaitalu (aspartamas 180 kartų saldesnis už cukrų!) tai organizmas apgautas, nes jis negauna cukraus, nors buvo stimuliuojamas ir laukė jo. Pasėkmėje – didžiausias alkio jausmas, kas priveda prie alkio malšinimo dideliais masisto kiekiais.
    Tai patvirtino moksliniai tyrimai, kaip ir tai, kad saldiklio sukeltas alkio jausmas gali tęstis iki 90 minučių, net jei kraujuje yra pakankamai „degalų“.
      Aspartamas ir panašios medžiagos organizme ne tik sukuria stiprų ir nereikalinga alkio jausmą, bet ir suklaidina smegenis tuo, kad kepenims duoda signalą atidėti atsargas (riebalų pagalvėles), vietoj to, kad panaudoti jau užpildytus rezervus. Nesiliaujantis tokios rūšies pramoniniu būdu gaminamų cukraus pakaitalų vartojimas daktarui F.B. sukelia didelę baimę ne tik dėl to, kad klaidinantis energijos vartojimas sudaro palankias sąlygas susidaryti papildomam svoriui, bet ir dėl to, kad tai yra sunkių nervinės sistemos ir liaukų pžeidimų priežąstis. Juk cheminės medžiagos kofeinas, aspartamas, sacharinas arba alkoholis betarpiškai turi įtakos smegenims ir perprogramuoja gamtinį organizmą su iš to išeinančiomis sunkiomis pasėkmėmis.
 
 
 
 
VAIKAMS REIKIA DAUG VANDENS
 
 Kadangi skirtingai nei suaugusieji vaikai neturi galimybės paskirstyti vandenį iš paties organizmo vandens resursų, jie labai jautriai reaguoja į vandens dehidrataciją. Tėvai turi išmokyti vaikus nuo ankstyvo amžiaus kasdien gerti pakankamai gryno vandens. Ypač tai svarbu turint temperatūros. Pagrindinė taisyklė sako: turint pusę laipsnio temperatūros, vaikas turi išgerti pusę litro vandens. Vaiko kūnas dėl karsčiavimo praranda daug skysčių. Negėręs vaikas gali būti pusę dienos arba visą dieną, bet vėliau jis smarkiai netenka svorio ir jėgų. Esant aukštai temperatūrai arba sergant angina vaikai dažnai atsisako gerti, nors būtent šiuo momentu gerti yra būtina. Kuo mažiau geria temperatūros turintis vaikas, tuo temperatūra labiau kyla. Kai kurie vaikai su 39° temperatūra išvis atsisako gerti. Kai kuriems vaikams, pradedant 42°t prasideda taip vadinamasis „temperatūros spazmas“, kai gali sustoti kvėpavimas. Esant labai aukštai temperatūrai padeda dušas arba šilta vonia, o vandens temperatūra turi būti keletų laipsnių žemesnė, negu vaiko kūno temperatūra. Tokiu būdu sumažinama kūno temperatūra, o vaiko organizmas gauna vandens per odą, kad ir nedaug. Net ir ligoninėse vaiko gyvybei gręsia pavojus dėl organizmo dehidratacijos. Kai kurie dėl šios priežąsties miršta. Todėl medicinos seselės būtinybės atveju pagirdo vaiką per zondą, kurį įveda į skrandį. Esant aukštai temperatūrai , maistas ne toks svarbus, kaip tyras švarus vanduo.
Gydytojo patarimas: esant aukštai temperatūrai neduokite vaikams pieno, tokiu atveju tai ne skystis, o organizmą apsunkinantis maistas.